Gail Levin (1948)

Gail Levin
G. Levin 2011 m. Elizabetos A. Sakler centre kalba apie feministinį meną
Gimė 1948 m. (~77 metai)
Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Veikla menotyrininkė, rašytoja, fotografė
Alma mater Simonso koledžas

Geilė Levin (angl. Gail Levin, g. 1948 m. Atlanta, JAV) – amerikiečių menotyrininkė, biografė, menininkė, žymi meno istorijos, amerikonistikos, moterų studijų ir humanitarinių studijų profesorė Barucho koledže[1] ir Niujorko miesto universiteto absolventų centre.[2] Ji yra Edvardo Hoperio,[3] feministinio meno,[4] abstrakčiojo ekspresionizmo,[5] aškenazių įtakos modernizmui[6] ir Amerikos modernizmui specialistė. Vitni Amerikos meno muziejuje G. Levin buvo pirmoji E. Hoperio kolekcijos kuratorė.[1]

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

G. Levin gimė ir užaugo Atlantoje, Džordžijoje, ten baigė Nortsaido vidurinę mokyklą. 1969 m. Simonso koledže įgijo bakalauro laipsnį. 1970 m. Taftso universitete apgynė vaizduojamojo meno magistro laipsnį, o 1976 m. Ratgerso universitete tapo meno istorijos daktare.

G. Levin taip pat yra menininkė, Nacionalinės moterų menininkių asociacijos Niujorko galerijoje 2014 m. pavasarį surengė fotografijų, nuotraukų ir kitokių koliažų personalinę parodą.[7] Parodoje eksponuoti jos koliažiniai memuarai „Kaip NEtapti menininku“, kuriuose vaizdingai pasakojama apie jos gyvenimą su menu,[8] pradedant nuo to, kad motina ją mokė tapyti, o vėliau tėvai uždraudė tapti menininke.

Be to, G. Levin yra išleidusi knygų su savo nuotraukomis, įskaitant knygą „Hoperio vietos“, kurioje ji išnagrinėjo visus E. Hoperio paveikslus, o paskui nustatė tikrąsias juose vaizduojamas vietas ir jas nufotografavo. Savo 1985 m. „New York Times“ išspausdintoje apžvalgoje apie su tuo susijusią G. Levin parodą Vivjena Reinor (Vivien Raynor) rašė:

„Hoperio vietos“ – tiek kviestinei kuratorei Geilei Levin, tiek temai skirta paroda… Panelė Levin susikūrė nedidelę fotografės reputaciją ir iš dalies būtent šiuo atžvilgiu ji dabar svarsto apie savo objektą… Panelės Levin išmąstymai visada šviesūs, pavyzdžiui, ji daro išvadą, kad Hoperio polinkis ilginti struktūras yra jo didelio ūgio atspindys.[9][10]

Šioje knygoje G. Levin taip pat analizuoja Hoperio savo paveiksluose padarytus pakeitimus. Nuo tada, kai 8-ajame dešimtmetyje ji pradėjo šį konceptualų meno projektą, keletas kitų fotografų jį mėgdžiojo.

Vitni Amerikos meno muziejuje G. Levin kuravo keletą reikšmingų meno parodų, įskaitant „Edvardas Hoperis: graviūros ir iliustracijos“ (1979) ir „Edvardas Hoperis: menas ir menininkas“ (1980); „Sinchromizmas ir amerikiečių spalvinė abstrakcija, 1910–1925“ (1978); su kuratoriumi Robertu Hobsu (Robert Hobbs): „Abstraktusis ekspresionizmas: formavimosi metai“ (1978).

G. Levin yra knygos „Edvardas Hoperis: kritinis katalogas“ autorė. Be „Hoperio vietos“, ji yra išleidusi nuotraukų knygą „Marsdenas Hartlis Bavarijoje“.

G. Levin parašė tris biografijas: „Edvardas Hoperis: intymioji biografija“, „Tapimas Džude Čikaga: menininkės biografija“ ir „Ly Krasnerio biografija“. G. Levin taip pat vadovavo neseniai įvykusiam dailininkės Terezos Bernštein (1890–2002) „atgimimui“: išleido ir redagavo monografiją bei esė „Tereza Bernštein: šimtmetis mene“. Darbą atliko keturi jos aukštesniųjų studijų pakopų studentai ir dar du mokslininkai.[11]

G. Levin buvo Kritinių katalogų mokslininkų asociacijos (Catalogue Raisonne Scholars Association) pirmininkė steigėja,[12] ji dirba Žydžių archyvo akademinėje patariamojoje taryboje (Academic Advisory Council of the Jewish Women’s Archive).[13]

Rinktiniai darbai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Lee Krasner: A Biography (2011)[14]
  • Ethics and the Visual Arts, redaguota su Elaine A. King (2006)[15]
  • Becoming Judy Chicago: A Biography of the Artist (2007)
  • Janet Sobel: "Primitivist, Surrealist, and Abstract Expressionist,” Woman’s Art Journal 26, no. 1 (2005)
  • Selected Works by Janet Sobel, Janet Sobel personalinės parodos katalogas, Gary Snyder Fine Art, esė leidiniui Inside Out. 2003.
  • Aaron Copland’s America, bendraautorė su Judith Tick (2000)[16]
  • Edward Hopper: An Intimate Biography (1995)
  • Edward Hopper: A Catalogue Raisonne (1995)
  • Theme and Variation: Kandinsky and the American Avant-garde, 1912–1950 (1992)
  • Marsden Hartley in Bavaria (1989)
  • Twentieth-Century American Painting: The Thyssen-Bornemisza Collection (1988)
  • Hopper’s Places (1985)
  • Edward Hopper (1984)
  • Edward Hopper: Gli anni della formazione (1981)
  • Edward Hopper: The Art and the Artist (1980)
  • Edward Hopper as Illustrator (1979)
  • Edward Hopper: The Complete Prints (1979)
  • Abstract Expressionism: The Formative Years, bendraautorė su Robert C. Hobbs (1978)
  • Synchromism and American Color Abstraction, 1910–1925 (1978)

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 „Gail Levin“. Baruch College. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  2. ↑ Dreifus, Erika. „Distinguished Professor Gail Levin: CUNY Profiles“. Suarchyvuotas originalas 2014-06-02. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  3. ↑ Pogrebin, Robin (2012-11-20). „Hopper Expert Questions How Minister Got an Art Trove“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  4. ↑ Dixler, Elsa (2007-03-04). „A Place at the Table“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  5. ↑ Muchnic, Suzanne (2011-03-20). „Book Review: 'Lee Krasner' by Gail Levin“. Los Angeles Times (amerikiečių anglų). ISSN 0458-3035. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
  6. ↑ Pappas, Andrea (2015-12-21). „Configuring and Contesting Jewish Identities in the Visual Field“. Journal of Modern Jewish Studies Special Issue, vol. 15 no. 1. 15. Routledge Taylor & Francis Group. pp. 1–5. doi:10.1080/14725886.2015.1120441.
  7. ↑ „Gail Levin - Honoree - Opening“. National Association of Women Artists, Inc. 2014-02-22. Suarchyvuotas originalas 2014-06-06. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  8. ↑ „ON NOT BECOMING AN ARTIST“. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  9. ↑ Raynor, Vivian (1985-10-20). „Art:The Unusual, The Instructive And The Mysterious At Rutgers“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  10. ↑ „&e Virtual Hopper. Images in a Remembering Look“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-06-06. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  11. ↑ „Theresa Bernstein“. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-03. Nuoroda tikrinta 2014-06-03.
  12. ↑ „The Catalogue Raisonné Scholars Association“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-06-07. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  13. ↑ „Academic Advisory Council“. Jewish Women's Archive. Nuoroda tikrinta 2014-06-04.
  14. ↑ Houlihan, Mary (2011-03-24). „Lee Krasner: A Biography“. Chicago Sun-Times. Sun-Times Media, LLC. Suarchyvuotas originalas 2014-06-06. Nuoroda tikrinta 2014-06-02.
  15. ↑ „Book Review: Ethics and the Visual Arts“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-04-16. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.
  16. ↑ Levin, Gail; Tick, Judith (2000). Aaron Copland's America: a cultural perspective. Watson-Guptill. ISBN 9780823001101. Nuoroda tikrinta 2023-09-03.