Gigantopithecus blacki |
---|
Gigantopithecus blacki rekonstrukcijos piešinys. |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Gigantopithecus blacki Von Koenigswald, 1935 |
Gigantopithecus blacki (Gigantopithecus blacki) – primatų (Primates) būrio, orangutaninių (Ponginae) pošeimio, priešistoriniais laikais išnykusi gigantopitekų (Gigantopithecus) genties rūšis identifikuota iš rastų fosilijų. Iš visų gyvų primatų jiems artimiausi yra orangutanai.
Gigantopitekų (Gigantopithecus) gentis buvo atrasta visai atsitiktinai 1935 m., kada vokiečių kilmės paleoantropologas Ralph von Koenigswald Honkonge užėjo į vaistinę ir joje pastebėjo parduodamą neįprastai didelio dydžio krūminį dantį[1], tarp kinų žinomą kaip „drakono dantis“. Nuo to laiko Kinijoje, Vietname ir Indijoje mokslininkai rado daug dantų ir keletą apatinių žandikaulių fosilijų, priskiriamų šiai ir kitoms gigantopitekų (Gigantopithecus) genties rūšims[2].
Gigantopithecus blacki rūšiai priskiriamos fosilijos daugiausia aptinkamos pietinėje Kinijoje ir Vietname. 2014 m. Indonezijos Javos salos grunto nuosėdose, datuojamose 1 milijonu metų, buvo rastos fosilijos formoje šios rūšies apatinis žandikaulis. Anuomet Javos, Sumatros ir Borneo salos su Pietryčių Azija jungėsi sausuma, tad manoma kad Gigantopithecus blacki buvo išplitę ir kitose dabartinės Indonezijos vakarų salose[3].
Gigantopithecus blacki gyveno musoniniuose miškuose, kur iš viršaus dengė aukštų medžių tankios lajos, o žemutiniame miško arde vyravo tanki kitų medžių ir krūmų augalija[4].
Gigantopithecus blacki kailio šerių spalva nėra žinoma[5], nors rekonstrukcijos piešiniuose dažniausiai vaizduojami aukso-raudonos kailio atspalvio kaip ir orangutanai.
Gigantopithecus blacki dydis buvo nustatytas tik iš rastų šimtų dantų fosilijų ir negausių žandikaulio fosilijų[6]. Tai stambiausia primatų (Primates) būrio rūšis kada nors gyvenusi Žemėje. Jų aukštis siekė iki 3 m[7]. Tyrinėtojai remdamiesi dantų išsidėstymu ir apatiniu žandikauliu, teigia, kad Gigantopithecus blacki galėjo sverti apie 270 kg (200–300 kg)[8], tai maždaug pusantro karto karto sunkesni už gorilos (Gorilla) patiną. Bet anot kitų tyrinėtojų, Gigantopithecus blacki buvo tris-keturis kartus buvo sunkesni už gorilas, bei septynis-aštuonis kartus buvo sunkesni už iki dabar išlikusius jiems artimas orangutanų (Pongo) genties rūšis. Remiantis fosilijomis, patino ūgis siekė iki 3 m, kitais šaltiniais iki 4 m, o sverdavo 540–600 kg, išskėstų į šonus dviejų rankų, įskaitant pirštus, skersmuo siekė virš 3,6 m. Todėl dėl tokio dydžio neretai sugretinamas su filmų pabaisa, mistiniu King Kongu primenančiu milžinišką gorilą.
Dėl Gigantopithecus blacki išnykimo laikotarpio nėra vieningos nuomonės ir įvairūs šaltiniai teigia skirtingai: skaičiuojant nuo mūsų laikų (2018 m.), dėl klimato pasikeitimo ir su juo susijusių aplinkos pasikeitimų, Gigantopithecus blacki išnyko vėlyvajame pleistocene maždaug prieš 100 000 metų[9][10]. Kartais manoma, kad pagrindinis jų išnykimo faktorius buvo Homo erectus pasirodymas Gigantopithecus blacki gyvename regione, kurie įtakojo aplinkos pasikeitimus ir dėl to jiems sumažėjo maisto resursų. Kiti šaltiniai teigia, kad gyvūnai išnyko viduriniojo pleistoceno eros laikotarpyje prieš 300 000–400 000[11].
Manoma, kad Gigantopithecus blacki maitindavosi šilkmedinių (Moraceae) šeimos augalų vaisiais, sėklomis, lapais, šakelėmis bei bambukais ir kitomis žolėmis.