Grakščioji žvynabudė

Macrolepiota puellaris

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Žvynabudė
( Macrolepiota)
Rūšis: Grakščioji žvynabudė
( Macrolepiota puellaris)
Index Fungorum

Grakščioji žvynabudė (lot. Macrolepiota puellaris, sin. Macrolepiota nympharum) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, žvynabudžių (Macrolepiota) genties grybų rūšis.

Ekologija ir paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augimo vieta: spygliuočių, mišrieji, drėgni, žolėti miškai. Pasitaiko pavieniui arba grupėmis, reti. Paplitę Eurazijoje.

Augimo laikas: vasara, ruduo.

Aprašymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai požymiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kepurėlė baltai žvynuota, kotas lygus.

Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 7–8 (10) cm skersmens, balta, gelsva, žvynuota. Lakšteliai balti, seni – rusvi, švelniai rožinio atspalvio. Kotas 7–12 (15)×1–1,5 cm, baltas, senas rusvas, su baltu žiedu. Trama balta, nemalonaus kvapo, nekarti. Sporos 7–10,5×4,5–6 μm.

Būdingi požymiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaisiakūniai balti, kepurėlė žvynuota, lakšteliai paspaudus rusvėja.

Auga po kelis ar net keliolika vaisiakūnių. 2004 m. rugsėjo mėn. Dubravos miškuose, Šilėnų girininkijoje sodintame eglyne (50–60 m.), kiekvienoje eglių eilėje, po kiekvienu medžiu augo šimtai vaisiakūnių. Gal tam įtakos turėjo didžiulės eglės, dar nesusinėrusios jų šakos. Tai greičiau kokia nors anomalija, nes ir vaisiakūniai buvo gerokai smulkesni. Valgoma, bet menkavertė.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 205 psl.