Glaubicas Kristupas Jonas (Johann Christoph Glaubitz) gimė Šveidnice, Silezijoje, ir praleido ten pirmuosius 37 savo gyvenimo metus. Sprendžiant iš ankstyvosios kūrybos formų ir ornamentų, primenančių ankstyvąją Vokietijos rokoko architektūrą, studijavo Pietų Vokietijoje. 1737, 1748 ir 1749 m. gaisrai stipriai nusiaubė Vilnių. J. K. Glaubicas dalyvavo atskirų pastatų ir jų ansamblių atstatymo, rekonstrukcijos ir statybos darbuose – pradedant nuo namo Švento Mikalojaus g., kuriame su šeima gyveno iki 1749 m. 1749 m. iš evangelikų liuteronų bendruomenės išsinuomojo namą, kuriame gyveno iki mirties.
Iki 1737 m. J. K. Glaubicas buvo evangelikų liuteronų bendruomenės tarybos nariu ir architektu. 1737–1744 m. jis atstatė ir vėlyvojo baroko stiliumi rekonstravo evangelikų liuteronų bažnyčią ir šalia esančius bendruomenės pastatus. Pagal jo projektą ir jam dalyvaujant 1741–1742 m. bažnyčioje įrengtas puošnus barokinis altorius.