Linksmakalnis

Kitos reikšmės – Linksmakalnis (reikšmės).

Linksmakalnis
Įvažiavimas pro buvusį kontrolės ir patikrinimo punktą
Linksmakalnis
54°45′29″š. pl. 23°55′44″r. ilg. / 54.758°š. pl. 23.929°r. ilg. / 54.758; 23.929 (Linksmakalnis)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija	Linksmakalnio seniūnija
Gyventojų (2021)	634
Vikiteka	Linksmakalnis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Linksmãkalnis Kilmininkas: Linksmãkalnio Naudininkas: Linksmãkalniui Galininkas: Linksmãkalnį Įnagininkas: Linksmãkalniu Vietininkas: Linksmãkalnyje

Linksmakalnis – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Išlaužo, greta kelio  130  Kaunas–Prienai–Alytus , Jiesios ir Šventupės santakoje, apsuptas tvenkinių. Linksmakalnio seniūnija. Veikia Linksmakalnio mokykla-darželis, biblioteka (nuo 1996 m.), išlikę seno dvaro pastatai, sovietmečiu naudoti karinėms reikmėms. Angelo medinė skulptūra, pastatyta 2003 m. sovietų kariuomenės išvedimo 10-mečiui (autorius K. Martynaitis).

Buvęs KGB radijo žvalgybos centras:

• 1992 m.
• 2011 m.

Istorija

Nuo XIX a. iki I pasaulinio karo ant Šventupės kranto, santakoje su Jiesios upeliu, stovėjo dvaras, vokiečio savininko pavadintas Liustbergiu (vok. Lustberg – „linksmybių kalnas“). XIX a. tai buvo palivarkas Marijampolės apskrities Pagirmuonio valsčiuje.^[2] 1944 m. vasarą Linksmakalnyje įsikūrę rusų kariškiai buvusiame dvare įrengė KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa dalinį – radijo žvalgybos centrą.

Iš vietovės buvo iškeldinti visi gyventojai, teritorija apjuosta spygliuota viela, atvaryti vokiečių belaisviai. 1944–1950 m. jie pastatė dabartinį seniūnijos raštinės pastatą, kareivines, Žaliosios gatvės namus, karininkų klubo pastatą, kurio dizainas (langai su arkomis) paimtas iš vienintelio po karo išlikusio dvaro raudonų plytų pastato – K. Gustaičio veislinių arklių arklidžių. Karo belaisviai buvo palaidoti netoliese, jų kapai rasti 2000 metais.

Linksmakalnyje įsikūręs karinis dalinys buvo ypač slaptas. Jame dirbo keli tūkstančiai rusų kariškių bei vertėjų. Iš čia buvo galima klausytis visoje Europoje į eterį išeinančių radijo pranešimų. Bazėje dirbusiems tarnautojams su šeimomis niekur kitur nebuvo leidžiama gyventi. Buvusioje SSRS panašūs centrai veikė Latvijoje (Skrundoje), Ukrainoje (Odesos apskrityje), Taškente, Pskove ir Maskvoje. Užsienyje tokie centrai buvo įrengti Vietname ir Kuboje.

Liustbergis oficialiai pervadintas Linksmakalniu 1958 m. gegužės 15 d., tuomet jis tapo miesto tipo gyvenviete, tačiau 1970 m. rugsėjo 30 d. šių teisių neteko ir tapo kaimu.^[3]

Visiems atvira gyvenviete Linksmakalnis tapo 1993 m. birželio 16 d., kai pasitraukė sovietų kariai. Nuo 1995 m. Linksmakalnis perėjo Kauno rajono savivaldybės žinion, čia pradėjo keltis gyventojai. Tais pačiais metais atidaryta lietuviška mokykla.

2013 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė patvirtino Linksmakalnio herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Pagirmuonio valsčius	Marijampolės apskritis
1958–1970 m.	miesto tipo gyvenvietė	Kauno rajonas
1970–1995 m.	Garliavos apylinkė
1995–2008 m.	Garliavos apylinkių seniūnija	Kauno rajono savivaldybė
2008–	Linksmakalnio seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2021 m.
1886 m.	1923 m.^sur.[4]	1959 m.^sur.[5]	1968 m.[6]	1970 m.^sur.[5]	1979 m.^sur.[7]	1986 m.[8]
52	49	100	268	209	61	88
1989 m.^sur.[9]	2001 m.^sur.[10]	2006 m.	2009 m.	2011 m.^sur.[11]	2021 m.^sur.[12]	-
38	646	724	817	737	634	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Juozas Vytautas Rimas (1942–), muzikantas, obojininkas, profesorius

Galerija

• 
  Tvenkinys nuo Pajiesio pusės
• 
  Daugiabučiai
• 
  Ties seniūnija
• 
  Vienoje iš gatvių
• 
  Tvenkinys prie gyvenvietės
• 
  Buvęs sovietų kariškių klubas
• 
  Klubo statinio liekanos
• 
  Akmuo vokiečiams karo belaisviams
• 
  Gyvenamoji zona
• 
  Narkomanų reabilitacijos centras
• 
  Apleistas 25 m baseinas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lustberg. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 484 psl. (lenk.)
3. Linksmakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 415 psl.
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Linksmakalnis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 442 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Linksmakalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 615
9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
10. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Linksmakalnio svetainė
• KGB radiožvalgybos kompleksas Linksmakalnyje Archyvuota kopija 2010-06-10 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	KAUNAS – 23 km GARLIAVA – 13 km ILGAKIEMIS – 7 km
		Išlaužas – 2 km