Lurdas (religija)
Kitos reikšmės – Lurdas (reikšmės).
Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu.[1] Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Lurde įvykusį stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.
Be Prancūzijos, panašių grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1858 m. Lurdo vietovėje ligotai mergaitei Bernadette Soubirous apsireiškė Marija. Ilgainiui Lurdas tapo didžiuliu piligrimų centru, į kurį kasmet atvažiuoja milijonai žmonių, kai kurie jų išgyja nuo sunkiausių ligų. Lurde įvykusio stebuklo garbei grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Panašiai įamžinamas Marijos apsireiškimas ir kitose šalyse.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau žr. Sąrašas:Lietuvos lurdai
Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta realizuoti 1898 m. Palangoje. Per visą XX a. lurdai išplito. Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijos su Marijos statulomis. Ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje, jos yra sakralinės kultūros dalis. Garsiausi Žemaitijoje – Palangos, Kretingos, Plungės lurdai. Tarp naujausių minimi Kaltinėnų, Nemakščių, Sedos lurdai. Žemaitijoje XX a. pradžioje lurdus statė vienuoliai, didikai, paprasti žmonės. Žemaitijos lurduose aptinkama nemažai jiems būdingos apeiginės kultūros: prie daugumos lurdų vykstanti proginė šventė yra gegužinės, visuose lurduose plačiausiai paplitusi apeiga yra pavienės maldos, bendruomeninės maldos ir giesmės, populiarus paprotys yra fotografavimasis.
Kiti žymesni lurdai:
- Ablinga. Pastatytas apie 1930–1933 m.; Marijos statula apie 1,6 m aukščio, sumūryta 1,5x3 m grota.
- Bijotai. Pastatytas Žemaičių krikšto 600-ajam jubiliejui, sunaudota 60 t akmenų ir 6 t cemento.
- Gardamas. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
- Griškabūdis. Įrengtas iki 1933 m., nes tais metais išleistas atvirukas su lurdo koplyčios atvaizdu.
- Inkakliai. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
- Kantaučiai. Akmeninis mažas lurdas su Marijos Lurdiškės statula, pašventintas 1981 m.
- Kartena. Pastatytas ant Minijos kranto; lauko akmenų įstiklinta niša su 1,6 m aukščio Marijos statula.
- Kuršėnai. 6x5 m dydžio lurdas su trimis navomis (arkomis), statytas apie 1950 m.
- Nemunaitis. 10x15 m dydžio lurdas, viduje grotos įrengtas altorius.
- Pamūšis. Pastatytas apie 1940 m.
- Papilė. 2x3 m, sumūrytas iš lauko akmenų.
- Pašilė. Pastatytas apie 1981 m., Marijos Lurdiškės statulos aukštis apie 1,2 m, lurdo dydis apie 4x3x4 m.
- Pienionys. Vienas iš seniausių Lietuvoje, pastatytas vietos dvare; ilgis apie 10 m, aukštis apie 5 m, statula apie 1,8 m aukščio.
- Plateliai. Įrengtas bažnyčioje.
- Plokščiai. Įrengtas apaugusiame šlaite, 15 m ilgio ir 7 m aukščio, prie šaltinio.
- Raseiniai. Įrengtas dominikonų bažnyčios šventoriuje.
- Skapiškis. Įrengtas bažnyčios šventoriuje, apie 5 m aukščio ir 3 m pločio.
- Stakiai. Įrengtas bažnyčios šventoriuje.
- Sutkai. Prie senosios bažnyčios, apie 2x3 m, taisyklingos simetrinės formos.
- Šarkė. Pastatytas apie 1935 m.
- Švedriškė. 1991 m. pašventintas atnaujintas lurdas.
- Varniai. Pastatytas 1914 m. Gyvojo Rožinio ir Blaivybės draugijos lėšomis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lurdas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
