Otas Henrikas Igelstriomas | |
---|---|
Dmitrijaus Levickio nutapytas portretas | |
Gimė | 1737 m. gegužės 7 d. Tartu, Vidžemės gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1817 m. vasario 18 d. (79 metai) Gargždai, Rusijos imperija |
Tėvas | Gustavas Henrikas fon Igelstriomas |
Motina | Margarita Elžbieta Albedil |
Sutuoktinis (-ė) | Honorata Stempkovska |
Veikla | valstybės veikėjas, karininkas, generolas, žemvaldys |
Vikiteka | Otas Igelstriomas |
Otas Henrikas Igelstriomas (šved. Otto Henrik Igelström, rus. О́сип Андре́евич Игельстрём; 1737 m. gegužės 7 d. Tartu, Rusijos imperija – 1817 m. vasario 18 d. Gargžduose, Rusijos imperija) – švedų kilmės Rusijos imperijos valstybės veikėjas, karininkas, generolas ir žemvaldys.
Gimė 1737 m. gegužės 7 d. Tartu švedų kilmės žemvaldžių ir valstybės veikėjų šeimoje. Tėvas freiheras Gustavas Henrikas fon Igelstriomas (1695–1771), motina Margarita Elžbieta Albedil (1705–1765). 1753 m. pradėjo tarnauti Rusijos imperijos kariuomenėje. Dalyvavo 1768-1774 m. Rusijos-Turkijos kare, kur dalyvavo Dniestro Bilhorodo tvirtovės gynyboje. 1777 m. už nuopelnus kare suteiktos valdos Unipihos gyvenvietėje, 1781 m. Merio gyvenvietėje.
1784 m. vadovavo rusų kariams kovose prieš Krymo chaną. 1788-1790 m. dalyvavo Rusijos-Švedijos kare ir buvo įgaliotas pasirašyti Varalos taiką. Nuo 1790 m. tapo Suomijos korpuso vadu. 1784-1791 m. buvo paskirtas kai kurių Sibiro ir Ufos gubernijų generalgubernatoriumi. 1792 m. suteiktas Rusijos imperijos didiko titulas bei paskirtas Pskovo srities generalgubernatoriaus postas. 1794 m. paskirtas ambasadoriumi Varšuvoje bei Rusijos imperijos kareivių Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje vadu. Po 1794 m. Varšuvos sukilimo buvo pažemintas pareigose. 1795-1798 m. paskirtas Orenburgo karinės apygardos vadu.
1795 m. Rusijos imperatorienės Jekaterinos II valia generolui buvo atiduotas Gargždų dvaras, kuriame jis ir mirė bei buvo palaidotas Gargždų bažnyčios rūsyje.[1]