Owen Morgan Edwards | |
---|---|
O. M. Edvardsas 1895 m. | |
Gimė | 1858 m. gruodžio 26 d. Laniuchlino k., Velsas |
Mirė | 1920 m. gegužės 15 d. (61 metai) Laniuchlino k., Velsas |
Veikla | istorikas, pedagogas, rašytojas |
Alma mater | Aberistvito universitetas |
Seras Ovenas Morganas Edvardsas (Owen Morgan Edwards, 1858 m. gruodžio 26 d. – 1920 m. gegužės 15 d.) – valų istorikas, pedagogas ir rašytojas.
O. M. Edvardsas gimė Laniuchlino (Llanuwchllyn) kaime netoli Balos, jis buvo vyriausiasis Oveno ir Betės Erdvardsų sūnus. O. M. Edvardsas 1906 m. išleistoje autobiografijoje „Clych Adgof“ („Atminties varpai“) vaizdingai aprašo savo ankstyvuosius mokyklinius metus. Laniuchlinas buvo ir tebėra grynai vališkai kalbantis regionas, tačiau vadinamosios valų žymos, kaip gėdos ženklas už kalbėjimą vališkai mokiniams ant kaklo kabinamos medinės lentelės, buvo naudojamos vietinėje mokykloje ir dažnai atsidurdavo ant O. M. Edvardso kaklo.
Baigęs mokslus Baloje ir Velso universiteto koledže Aberistvite 1883 m. gavo diplomą.[2] Vienerius metus Glazgo universitete studijavo filosofiją, po to 1884–1887 m. mokėsi Beiliolo koledže Oksforde, kuriame laimėjo visus tris pagrindinius istorijos prizus. 1891 m. Velso gyventojų surašyme užfiksuota, kad surašymo vakarą jis su šeima buvo namuose Koid e Pri (Coed y Pry), Laniuchline, ir jo profesija buvo „istorijos mokytojas“. Jam padarė įtaką Oksfordo valų kalbos Davido ap Gvilimo draugija, jis buvo užmezgęs draugystę su kitais studentais, kurie vėliau tapo žymūs valų gyvenime, pavyzdžiui, su Dž. Morisu-Džonsu, ir O. M. Edvardsas tapo dideliu valų kultūros nacionalistu. Vėliau jis vienerius metus praleido žemyne, po to grįžo į Oksfordą ir tapo Oksfordo universitetui priklausančio Linkolno koledžo nariu, šiame ir kituose koledžuose dėstė istoriją. Dėstytojavo iki 1907 m.
1907 m. jis buvo paskirtas eiti Velso mokyklų vyriausiojo inspektoriaus pareigas prie neseniai įkurto Velso švietimo departamento. O. M. Edvardsas padarė pirmąjį žingsnį, kad valų kalbos būtų mokoma Velso mokyklose. Jis sukonfliktavo su Centrine valų taryba, nes buvo įsitikinęs, jog naujosios vidurinės mokyklos Velse daro anglinamąją įtaką, ir jis buvo pasiryžęs su tuo kovoti.
O. M. Edvardsas buvo produktyvus rašytojas, 1891 m. jis įkūrė periodinį leidinį „Cymru“, o 1892 m. – „Cymru’r Plant“ vaikams, kurie buvo skirti žadinti velsiečių susidomėjimą savo kalba ir istorija. Angliška „Cymru“ versija „Wales“ (1901 m.) buvo ne tokia sėkminga, nors ir yra laikoma „pagrindiniu jo darbu“.[3] O. M. Edvardsas parašė daug knygų apie Velso istoriją, sakykime, „Cartrefi Cymru“ („Valų namai“), kur aprašomas lankymasis daugybės svarbių Velso asmenybių namuose, be to, jis išleido valų klasikų seriją „Cyfres y Fil“ (37 tomų „Tūkstančio serija“, taip pavadinta dėl to, kad O. M. Edvardsas per periodinį leidinį „Cymru“ ieškojo 1000 prenumeratorių).
Po netikėtos T. E. Eliso mirties 1899 m. balandį O. M. Edvardsas buvo išrinktas liberalų nariu į parlamentą nuo Merionetšyro. Jam nepatiko parlamentaro gyvenimas ir 1900 m. rinkimuose jis nebekandidatavo. 1916 m. O. M. Edvardsas buvo įšventintas į riterius[4], o 1918 m. Velso universitetas jam suteikė literatūros daktaro laipsnį. O. M. Edvardsas Laniuchline mirė 1920 m., jo žmona Elena (Ellen) mirė metais anksčiau. Jo pirmasis sūnus mirė penkerių metų. Jo antrasis sūnus, I. O. Edvardsas, įkūrė Valų jaunimo lygą (val. Urdd Gobaith Cymru). Jo vienintelė duktė Haf (Hâf) ištekėjo už sero D. H. Perio.[2]
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes: |access-date=
(pagalba)