Pakrantinė pocūgė

Pseudotsuga menziesii var. menziesii

Brandaus amžiaus pakrantinė pocūgė auganti Venačio kalnuose
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pocūgė
( Pseudotsuga)
Rūšis: Didžioji pocūgė
( Pseudotsuga menziesii)
Varietetas: Pakrantinė pocūgė
(Pseudotsuga menziesii var. menziesii)
Binomas
Pseudotsuga menziesii var. menziesii
(Mirb.) Franco, 1950
Paplitimas

Didžiosios pocūgės varietetų savaiminio paplitimo apytikslis arealas Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose:
pakrantinės pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii)
melsvosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. glauca)

Pakrantinė pocūgė, arba pakrantinė didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii) labai aukštų ir stambių medžių rūšies varietetas.

Pakrantinės pocūgės kankorėžis
Raudonojo upelio pocūgės („Red Creek fir“) kamienas

Paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakrantinės pocūgės savaime paplitusios Šiaurės Amerikos žemyno vakarų pakrantėje, palyginus siaurame ruože, besitęsiančiame šiaurės-pietų kryptimi, esančiame vidutinių platumų klimato ir subtropikų zonose, prie Didžiojo vandenyno. Šiaurinis jų arealas nuo pietvakarinės Britų Kolumbijos eina per Vašingtono ir Oregono valstijas, į vakarus nuo ten esančių Kaskadinių kalnų. Pietinis arealas – Kalifornijoje esantys Klamato kalnai, Kalifornijos pakrantės kalnų grandinė, o Siera Nevadoje iki pat Josemičio slėnio ir iki valstijos pietvakariuose esančios Santa Lučijos kalnų grandinės. Pavienių augaviečių pasitaiko net apie Purisimos kalvas bei Santa Barbaros apygardoje.

Šiaurinėje Vašingtono valstijos dalyje ir pietinėje Britų Kolumbijoje, Kaskadiniuose kalnuose pakrantinė pocūgė auga kartu su jai labai artima melsvąja pocūge (Pseudotsuga menziesii var. glauca), bet, toliau nuo Didžiojo vandenyno pakrantės rytų kryptimi į žemyno gilumą, pakrantines pocūges pilnai pakeičia melsvosios pocūgės.

Augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga nuo jūros lygio iki 1800 m aukščio (Kalifornijos valstijos kalnuose) spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose.

Matmenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena aukščiausių pasaulyje medžių rūšių, kurie aukščiu nusileidžia tik visžalėms sekvojoms ir karališkiesiems eukaliptams.

Atsižvelgiant į tai, kad netolimoje praeityje tų regionų miškai, kur auga pakrantinės pocūgės, buvo masiškai kertami, šiuo metu šios rūšies medžiai brandos sulaukusiuose miškuose dažniausiai pasitaiko 60–75 m aukščio ir 1,5–2 m skersmens. Maksimaliai užauga iki 100–120 m aukščio, kamieno skersmuo iki 4,4–5,5 m, nors, pasak jas ir kitus aukštus pušūnus tyrinėjusių moklininkų, pakrantinės pocūgės teoriškai galėtų išaugti iki maksimalaus 131–145 metrų aukščio[1].

Šiuo metu žinomas aukščiausias gyvas šios rūšies medis yra Diornerio pocūgė (Doerner Fir), anksčiau vadinta Brumito pocūge (Brummit fir), 99,76 m aukščio. Diornerio pocūgė auga Kūso apygardoje (Oregono valstija). Masyviausia yra Raudonojo upelio pocūgė (Red Creek Fir), auganti Vankuverio saloje, 18 km nuo Port Renfru (Port Renfrew) gyvenvietės (Britų Kolumbija), jos tūris 349 m³, aukštis 73,8 m, kamieno apimtis 13,3 m. 2020 metų duomenimis, storiausią kamieną turi Kvitso pocūgė (Queets Fir), kurios kamieno skersmuo 4,85 m, o aukštis 61 m. Ji auga Vašingtono valstijos Olimpo nacionaliniame parke, ten esančios Kvitso upės slėnyje.

Praeityje užregistruotos dar didesnio aukščio pakrantinės pocūgės. Pavyzdžiui, bevardė pocūgė, žinoma kaip Lyno slėnio medis, buvo 126,5 m aukščio[2] – žymiai aukštesnė už šiuo metu tituluojamą aukščiausią pasaulio medį – visžalę sekvoją, žinomą Hyperion vardu, kuri yra 115,92 m aukščio. O pakrantinė pocūgė, žinoma Nuksako milžino vardu, buvo bene vienas aukščiausių pasaulyje medžių, siekė 142 m, bet jos kamieno skersmuo tik 3,35 m[3].

Apibūdinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie medžiai visžaliai ir vienanamiai. Spygliukai gelsvai žali. Kankorėžiai 6-10 cm ilgio, jų žvynelių ūseliai tiesūs, prigludę.

Amžius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakrantinės pocūgės gyvena daugiau kaip 500 metų, neretai sulaukia daugiau kaip 1,000 metų. Pagal medžio kamieno rieves buvo nustatyta, kad seniausia žinoma pakrantinė pocūgė Vankuverio saloje yra augusi 1350 metus.[4]

Sinonimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakrantinės pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) lotyniški sinonimai[5]:

  1. Abies californica Steud. 1840
  2. Abies douglasii (Sabine ex D.Don) Lindl. 1833
  3. Abies drummondii Gordon & Glend. 1858
  4. Abies mucronata Raf. 1832
  5. Abies mucronata var. palustris Raf. 1832
  6. Abies obliqua Bong. ex Gordon 1862
  7. Abies obliquata Raf. ex Gordon 1862
  8. Abies standishiana K.Koch 1873
  9. Abies taxifolia Poir. 1804
  10. Abies taxifolia C.Presl 1851
  11. Abietia douglasii (Sabine ex D.Don) A.H.Kent 1900
  12. Picea douglasii (Sabine ex D.Don) Link 1842
  13. Pinus douglasii Sabine ex D.Don 1832
  14. Pinus taxifolia Lamb. 1803
  15. Pseudotsuga douglasii (Sabine ex D.Don) Carrière 1867
  16. Pseudotsuga douglasii var. pendula (Neumann) Engelm. 1880
  17. Pseudotsuga douglasii var. viridis Schwer. 1907
  18. Pseudotsuga menziesii subsp. viridis (Schwer.) Silba 2011
  19. Pseudotsuga menziesii var. viridis (Schwer.) Franco 1950
  20. Pseudotsuga mucronata (Raf.) Sudw. ex Holz. 1895
  21. Pseudotsuga taxifolia (Lindl.) Britton 1889
  22. Pseudotsuga taxifolia var. elongata Lemmon 1893
  23. Pseudotsuga taxifolia subsp. mucronata (Raf.) Schwer. 1922
  24. Pseudotsuga taxifolia var. palustris (Raf.) Lemmon 1897
  25. Pseudotsuga taxifolia subsp. viridis (Schwer.) Asch. & Graebn. 1913
  26. Pseudotsuga vancouverensis Flous 1934
  27. Tsuga douglasii (Sabine ex D.Don) Carrière 1855

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ pnas.org / Maximum height in a conifer is associated with conflicting requirements for xylem design Archyvuota kopija 2014-12-22 iš Wayback Machine projekto., Jean-Christophe Domec*†, Barbara Lachenbruch†‡, Frederick C. Meinzer†§, David R. Woodruff §, Jeffrey M. Warren ¶,and Katherine A. McCulloh‡. Edited by Michelle Holbrook, Harvard University, and accepted by the Editorial Board June 5, 2008 (received for review November 1, 2007)
  2. ↑ Giant Trees of Western America and the World, Al Carder (autorius), 14 psl. | Harbour Publishing (leidykla), 1 Oct. 2005, ISBN-13: 978-1550173635 | (anglų k.)
  3. ↑ seattletimes.com / Giant logged long ago but not forgotten; Originally published September 4, 2011, Updated September 5, 2011
  4. ↑ conifers.org / Pseudotsuga menziesii subsp. menziesii
  5. ↑ powo.science.kew.org / Pseudotsuga menziesii var. menziesii

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Pakrantinė pocūgė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Dendrologija