Raudondvaris

Kitos reikšmės – Raudondvaris (reikšmės).
Raudondvaris
{{#if:
Raudondvario pilis
Raudondvaris
Raudondvaris
54°56′42″š. pl. 23°46′37″r. ilg. / 54.945°š. pl. 23.777°r. ilg. / 54.945; 23.777 (Raudondvaris)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Raudondvario seniūnija
Gyventojų (2021) 4 079
Vikiteka Raudondvaris
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Raudóndvaris
Kilmininkas: Raudóndvario
Naudininkas: Raudóndvariui
Galininkas: Raudóndvarį
Įnagininkas: Raudóndvariu
Vietininkas: Raudóndvaryje
Istoriniai pavadinimai rus. Червонный Дворъ[2]

Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras. Stovi Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), yra Raudondvario kapinės, pilies-dvaro architektūros ansamblis. Veikia Raudondvario gimnazija, Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla-darželis, Garliavos meno mokyklos skyrius, vaikų darželis „Riešutėlis“, yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka (nuo 1940 m.), ambulatorija, paštas (LT-54001), banko poskyris. Čia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 m.), veikia Juozo Naujalio memorialinis muziejus. Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla.

Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine. Čia yra rezistentų kapinaitės. Nuo Raudondvario į rytus akmeniniu grindiniu galima nueiti link buvusio senojo Raudondvario kelio tilto per Nevėžį, pastatyto 1930–1931.[3] Netoliese įsikūręs Raudondvario medelynas.

Raudondvario pradinės ir meno mokyklos pastatas
Akmeninis grindinys

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas – Raudondvaris.[4] Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis, pastatyta XVII a. Simonas Stanevičius taip ir mini gyvenvietę:

Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo.

Simonas Stanevičius


Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Virgalės (Vyrgalės) sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo. Istorikai romantikai spėjo, kad XV a. pr. ant kalno Vokiečių Ordinas pastatė Kenigsburgo pilį. Dabartinio žemutinio Raudondvario vietoje buvo Perevoznikų kaimelis (vėliau pavadintas Solomenka), veikė keltas per Nevėžį (iki 1931 m.).

Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 m., kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. Per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą 1659 m. dvarą nuniokojo Rusijos kariuomenė. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia. XIX a. Raudondvaris – kaimas Kauno apskrityje.[5]

Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. Raudondvaris buvo valsčiaus centras. 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1915 m. bažnyčią kariniais sumetimais sugriovė carinė kariuomenė. XX a. 3–4 dešimtmečiuose miestelyje buvo skalbimo priemonių gamykla, malūnas su lentpjūve, kelios parduotuvės, našlaičių prieglauda, vaistinė, medelynas (nuo 1930 m.). 1931 m. pastatytas tiltas per Nevėžį (per karą sugriautas, 1951 m. pastatytas naujas kitoje vietoje).[6]

1956 m. įkurtas Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas (dabar priklauso LŽŪU), 1966 m. prijungta Šiaudinė. Sovietmečiu veikė tekstilės ir galanterijos įmonė, miškų ūkio medelynas, restauruota Raudondvario pilis.

2007 m. patvirtintas Raudondvario herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1950 m. Raudondvario valsčius (XX a. jo centras) Kauno apskritis
1950–1954 m. Didvyrių apylinkė Vilijampolės rajonas
1954–1955 m. Raudondvario apylinkės centras
1955–1995 m. Kauno rajonas
1995– Raudondvario seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė


Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[2] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1979 m.sur.[9] 1981 m.
90 382
(dvare) 		660 1 614 2 358 2 700
1986 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
3 160 2 640 4 092 4 142 4 079 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
J. Naujalio muziejus Raudondvario pilyje
  • Juozas Naujalis (1869–1934), žymus lietuvių kompozitorius, gimęs Raudondvaryje. Išlikusi sodyba. Raudondvaryje stovi 3 paminklai jo garbei:
    • 1969 m. pastatytas paminklas, žymintis kompozitoriaus gimtinę (autorius Vytautas Gabriūnas); aukštis 2,45 metro, dabar stovi netoli Raudondvario bažnyčios toje vietoje, kur kadaise buvusiame name gimė kompozitorius (šalia namo auga senoji alyva);
    • 1994 m. pastatytas paminklas 125-ųjų gimimo metinių proga (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Gediminas Baravykas), aukštis 3 metrai;
    • 1989 m. prie pilies, dvaro parke, pastatytas simbolinis paminklas, turintis net tris vardus: „Laisvės šauklys“, „Vaidila“ ir „Varpininkas“ (skulpt. Leonas Strioga). Tai meninis akcentas šalia įsikūrusiam J. Naujalio muziejui.
  • Cezaris Anikinis (1787–1861), italų architektas, 1848–1861 m. gyvenęs Raudondvaryje ir vadovavęs bažnyčios bei klebonijos statyboms, palaidotas Raudondvaryje. Lietuvon jis atkeliavo su Napoleono kariuomene, tačiau pasiliko gyventi Lietuvoje. Ant jo kapo yra paminklas, nukreiptas į bažnyčios pusę ir bylojantis, kad čia ilsisi senosios Raudondvario bažnyčios projekto autorius.
  • Vincas Stašelis (1896–1923) – šaulys, Klaipėdos sukilimo dalyvis. Jo vardu Raudondvaryje pavadinta miestelio gatvė, Vinco Stašelio tiltas (1941 m. susprogdintas).

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 617 psl.
  3. ↑ „Raudondvario kelio atkarpa“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
  4. ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 346 p.
  5. ↑ Czerwonydwór (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 847 psl. (lenk.)
  6. ↑ Raudondvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Raudondvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 514
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Raudondvaris. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 322 psl.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Kauno rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
· Akademija · Babtai · Bubiai (Batniavos sen.) · Čekiškė · Domeikava · Ežerėlis · Garliava · Giraitė (Užliedžių sen.) · Kačerginė · Karmėlava · Kluoniškiai (Zapyškio sen.) · Kulautuva · Lapės · Linksmakalnis · Mastaičiai (Alšėnų sen.) · Neveronys · Piliuona (Taurakiemio sen.) · Raudondvaris · Rokai · Samylai · Vandžiogala · Vilkija
Herbinės gyvenvietės
· Akademija (2009) · Babtai (1994) · Bubiai (2011) · Čekiškė (1999) · Domeikava (2002) · Ežerėlis (2006) · Garliava (1994) · Ilgakiemis (2015) · Kačerginė (1999) · Karmėlava (1998) · Kulautuva (2001) · Lapės (2005) · Linksmakalnis (2013) · Mastaičiai (2015) · Neveronys (2009) · Piliuona (2012) · Raudondvaris (2007) · Ringaudai (2009) · Rokai (2013) · Samylai (2009) · Saulėtekiai (2017) · Užliedžiai (2009) · Vandžiogala (2002) · Vilkija (1998) · Zapyškis (2005)

Aplinkinės gyvenvietės

Naujieji Bernatoniai – 4 km UŽLIEDŽIAI - 8 km
Netoniai – 5 km
KULAUTUVA – 10 km
BUBIAI – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šilelis – 2 km KAUNAS – 10 km