Rudamina (Vilnius)

Rudamina
Partizanų gatvė
Rudamina
54°35′42″š. pl. 25°20′53″r. ilg. / 54.595°š. pl. 25.348°r. ilg. / 54.595; 25.348 (Rudamina)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija	Rudaminos seniūnija
Gyventojų (2021)	3 713
Vikiteka	Rudamina (Vilnius)
Vietovardžio kirčiavimas (3^4b kirčiuotė) [1] Vardininkas: Rudaminà Kilmininkas: Rudaminõs Naudininkas: Rùdaminai Galininkas: Rùdaminą Įnagininkas: Rùdamina Vietininkas: Rudaminojè
Istoriniai pavadinimai	rus. Рудомино, [2][3], lenk. Rudomino

Rudamina – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 12 km į pietus nuo Vilniaus, piečiau Nemėžio, prie Rudaminos upelio. Seniūnijos centras, 6 seniūnaitijos. Stovi medinė Rudaminos Švč. Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, bažnyčia (nuo 1909 m.), Rudaminos Šv. Nikolajaus Stebukladario koplyčia, veikia 2 gimnazijos (F. Ruščico ir „Ryto“), Rudaminos meno mokykla, 2 vaikų darželiai, Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka, paštas (LT-13031), įsikūrusi AB „Vilniaus paukštynas“. Yra Rudaminos Viešpaties Atsivertimo cerkvės liekanos, buvusi smuklė (architektūros paminklas), tarybinių karių kapai, dvaro sodybos (XVI–XIX a.) fragmentai: XVIII a. rūmai, tvarto liekanos.

Gyvenvietę aptarnauja 12 nr. VVT autobusas.

Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka

AB „Vilniaus paukštynas“, 2016 m.

Turgaus diena

Etimologija

Viena iš versijų teigia, kad senovėje dvaras priklausė Rudaminoms-Dusetiškiams, nuo jų ir galėjęs kilti Rudaminos vietovardis.^[4] Tokiu atveju tai būtų dvarininkinis vietovardis.

Istorija

Šaltiniuose Rudamina minima nuo 1377 m., o nuo 1397 m. Rudamina vadinama miesteliu. Ldk Algirdo valdymo metu, 1377 metais, 700 Lietuvos karių, norėdami užkirsti kelią į Vilnių, laimėjo mūšį prieš kryžiuočius. 1394 m. Ldk Vytautas Didysis netoli Rudaminos patyrė pralaimėjimą mūšyje prieš tuo pačius kryžiuočius ir prarado 4 karo pulkus, o kunigaikštis Jonas Alšėniškis pateko į nelaisvę.

1781 m. Rudaminos parapinėje mokykloje mokėsi 10, 1782 m. – 21 vaikas.^[5] XIX a. Rudamina – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[6]

Sovietmečiu buvo Vilniaus paukštyno gyvenvietė, veikė paukštienos gamybos fabrikas (20–30 t mėsos kasdien), tarprajoninė Vilniaus veislininkystės įmonė.

2010 m. prie Rudaminos prijungti Čekėnai.

2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu patvirtintas Rudaminos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a.	Rudaminos valsčiaus centras	?
XIX a. – 1922 m.		Vilniaus apskritis
1922–1939 m.		Vilniaus-Trakų apskritis
1939–1950 m.		Vilniaus apskritis
1950–1995 m.	Rudaminos apylinkės centras	Vilniaus rajonas
1995–	Rudaminos seniūnijos centras	Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1899 m. ir 2021 m.
1899 m.*[2]	1905 m.[7]	1931 m.[8]	1959 m.^sur.[9]	1970 m.^sur.[10]	1979 m.^sur.[11]
400	242	373	348	1 962	3 267
1981 m.[12]	1986 m.[13]	1989 m.^sur.[14]	2001 m.^sur.[15]	2011 m.^sur.[16]	2021 m.^sur.[17]
3 200	3 465	3 797	3 937	3 981	3 713
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Rudamina
• 
  Rudaminos cerkvės griuvėsiai
• 
  Rudaminos cerkvės griuvėsiai iš vidaus
• 
  Rudaminos bažnyčia

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Рудомино. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 236 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 339 psl.
4. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 353
5. Rudamina (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 383 psl.
6. Rudomino. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 944 psl. (lenk.)
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Rudamina. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 108 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Rudamina. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 513 psl.
13. Rudamina. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 577
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Rudamina. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 218 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	VILNIUS – 11 km		NEMĖŽIS – 9 km SKAIDIŠKĖS – 4 km
	KALVIŠKĖS – 4 km
	Totorinė – 4 km MARIJAMPOLIS – 9 km		Piktakonys – 7 km Rakonys – 11 km TURGELIAI – 18 km