Simonas Budnas (lenk. Szymon Budny, lot. Budnius i Budnaeus 1530 m. sausio mėn. Budnėje, dab. Palenkės vaivadija – 1593 m. sausio 13 d. Višneve) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės reformacijos veikėjas, Biblijos kritinės egzegezės pradininkas LDK.
Po studijų Krokuvos akademijoje nuo 1558 m. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios katekistas, nuo 1560 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Jono Kiškos dvarų Klecke, Nesvyžiuje, Chouchloje, Zaslavlyje, Loske pamokslininkas. Nuo XVI a. septintojo dešimtmečio pradžios vienas žymiausių Lietuvos brolių (arijonų) ideologų. Skelbė protestantizmo idėjas Baltarusijoje.
Išvertė ir išleido lenkų kalba Bibliją (vadinama Nesvyžiaus Biblija; NT – 1570 m., 1574 m. 1589 m.?, ST – 1572 m.). Rašė lenkų, lotynų, baltarusių kalbomis. Už veikaluose reikštas radikalias antitrinitorių teologines pažiūras 1584 m. pašalintas iš arijonų bendruomenės.[1]
Spėjamas Benjamino Budno tėvas.