Stanislavas Kostka Zamoiskis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Stanislavas Kostka Zamoiskis

Zamoiskiai

Jelita (herbas)

Gimė	1775 m. sausio 13 d. Varšuva, Lenkija
Mirė	1856 m. balandžio 2 d. (81 metai) Viena, Austrija
Tėvas	Andžejus Jeronimas Zamoiskis
Motina	Konstancija Čartoriska
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Adamovna Čartoriska
Vaikai	Konstantinas, Andžejus Artūras, Janas, Vladislavas, Celestina Grizelda, Jadvyga Klementina, Zdislavas, Augustas, Eliza Elžbieta, Stanislovas Kostka

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Stanislavas Kostka Zamoiskis

Stanislavas Kostka Sariušas Zamoiskis arba Stanislavas Andrejevičius Zamoiskis (lenk. Stanisław Kostka Zamoyski; 1775 m. sausio 13 d., Varšuva, Lenkija – 1856 m. balandžio 2 d., Viena, Austrija) – grafas, Varšuvos kunigaikštystės, Lenkijos Kongreso karalystės ir Rusijos imperijos valstybinis veikėjas, tikrasis slaptasis patarėjas.

Biografija

Stanislavas Kostka Zamoiskis gimė aristokratų šeimoje, buvo herbo „Jelita“ savininkas. Tėvas buvo Karūnos didysis kancleris Andžejus Jeronimas Zamoiskis (1716–1792), motina kunigaikštytė Konstancija Čartoriska (1700–1759).

1808 m. Austrijos vyriausybės buvo paskirtas į slaptuosius patarėjus ir kamerdinerius.

1809 m. pirmininkavo Laikinajai centrinei abiejų Galicijų karinei vyriausybei, įkurtos Liubline, Varšuvos kunigaikštystės su Austrija, vadovaujant Jozefui Potockiui pagal Napoleono protektoratą karo eigoje.

1810 m. – Varšuvos kunigaikštystės senatorius ir vaivada. 1815 m. vadovavo hercogystės deputacijai Paryžiuje derybose su imperatoriumi Aleksandru I, kuris nuo to laiko buvo jam palankus. Vėliau tapo Lenkijos Kongreso karalystės senatoriumi.

1821 m. – Lenkijos kongreso karalystės bendrosios tarybos Vyriausybės komisijos, religijos ir visuomenės švietimo narys. Nuo 1822 m. sausio iki 1831 m. liepos užėmė Lenkijos kongreso karalystės senato prezidento postą.

1826 m. Lenkijos kongreso karalystėje, Tyrimo komisijos buvo paskirtas ištirti slaptų revoliucinių draugijų („Lenkijos patriotinės draugijos“) veiklą.

Būdamas sukilimo Lenkijoje priešininku, 1830 m. išvyko gyventi į Rusiją, Sankt Peterburgą.

Nuo 1831 iki 1850 m. – Rusijos imperijos Valstybės Tarybos narys, tikrasis slaptasis patarėjas. Nuo 1832 m. vasario – buvo ypatingame departamente, įsteigtame Lenkijos Kongreso karalystės Valstybės Taryboje.

Netrukus išvyko į užsienį, gyveno Vienoje, 1836 m. laikinai grįžo į Varšuvą, kurioje jis patyrė insultą. Gydėsi įvairiuose Europos kurortuose. Nepaisant į daugkartinius atostogų ir priminimų atidėjimus, Zamoiskis taip ir negrįžo į tarnybą, remdamasis sužlugdyta sveikata. 1850 m. balandį dėl ligos jis atsistatydino.

1854 m. mirė Vienoje.

Stanislavas Kostka Zamoiskis buvo 11-asis Zamoiskių ordinatas.

Apdovanojimai

Baltojo erelio ordinas (1812)
Šv. Stanislovo ordino pirmasis laipsnis (1812)
Šv. Aleksandro Neviškio ordinas (1815)

Šeima

1798 m. gegužės 20 d. Pulavuose vedė kunigaikštytę Sofiją Adamovną Čartoriską (1778–1837), kunigaikščio Adomo Kazimiero Čartoriskio (1734–1823) ir Izabelės Fleming (1746–1835) dukterį. Santuokoje gimė:

Konstantinas (1799–1866), nuo 1827 m. vedė kunigaikštytę Anelę Sapiegą (1801–1855).
Andžejus Artūras (1800–1874), nuo 1824 m. vedė grafaitę Rožę Potocką (1802–1862).
Janas (1802–1879), nuo 1843 m. vedė grafaitę Aną Myselską (1818–1859).
Vladislavas (1803–1868), nuo 1852 m. vedė grafaitę Jadvygą Dzialinską (1831–1922).
Celestina Grizelda (1805–1883), nuo 1825 m. ištekėjo už grafo Adamo Tito Dzialinskio (1796–1861).
Jadvyga Klementina (1806–1890), nuo 1825 m. ištekėjo už kunigaikščio Leono Liudviko Sapiegos (1803–1878).
Zdislavas (1810–1855), nuo 1834 m. vedė Juzefą Valicką (1808–1880).
Augustas (1811–1889), nuo 1843 m. vedė grafaitę Elfridą Tyzenhauz (1825–1872).
Eliza Elžbieta (1818–1857), nuo 1841 m. ištekėjo už Leono Zenono Bžozovskio (1808–1887).
Stanislovas Kostka (1820–1889), nuo 1851 m. vedė grafaitę Rožę Marianą Potocką (1831–1890).

Nuorodos

Zamoiskiai