Thakaliai
| Thakaliai | |
|---|---|
.jpg) Thakalių moterys (Kagbenis)
| |
| Gyventojų skaičius | ~13 000 |
| Populiacija šalyse |  Nepalas
|
| Kalba (-os) | thakalių |
| Religijos | mišri (Tibeto budizmas/bon/hinduizmas) |
| Giminingos etninės grupės | magarai, gurungai, šerpai, bhotijai, tibetiečiai ir kt. |
Thakaliai – Himalajų priekalnių tauta, gyvenanti šiaurės Nepale: Gandako aukštupyje, Thak Kholos slėnyje, Mustange, taip pat vidurio Himalajų slėniuose ir miestuose. Thakalių kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai, naudoja tibetiečių raštą, devanagari. Tikyboje persimaišę hinduizmo, Tibeto budizmo, vietinių tikybų (bon) bruožai.
Vieni thakalius gretina su bhotijais ir šerpais, kiti – su magarais ir gurungais, todėl jų atsikraustymo į Tibetą laikas neaiškus (tarp XVI–XVII ir VII–VIII a.). Vėlyvaisiais viduramžiais aukštesnę padėtį užėmė Baragaono vietovės thakaliai, ortodoksiški budistai, glaudžiai susiję su Tibeto vienuolynais. XVIII a. įkūrę savo valstybę, thakaliai ėmė save laikyti hinduistų kasta, perėmė jų papročius, būdingus magarams ir gurungams. Vietinė Tukčės, Pančgaono ir Baragaono sričių endogamija supanašėjo su kastine endogamija. Susidarė etnosocialinės grupės, ženkliai besiskiriančios daiktine kultūra.
Tradiciškai thakaliai verčiasi žemdirbyste (kukurūzai, ryžiai, soros, bulvės, grikiai, miežiai), laiko gyvulius (ožkos, avys, dzo, asilai, jaučiai, mulai). Moterys statmenomis staklėmis audžia vilną, indišką medvilnę, gamina kilimus. Prekiauja vilna, druska, geležimi, grūdais tarp šalies pietų ir šiaurės, taip pat tarp Tibeto ir Indijos. Dėl prekybos thakaliai nuo XIX a. vid. plačiai paplito po Nepalą.
Thakaliai dalinasi į 4 patrilinijines gimines (thun čanai arba serčanai, salgi arba tulačanai, čhosgi arba gančanai, phurgi arba bhatačanai), kildinamas iš 4 mitinių protėvių-brolių. Santuoka daugiausia monogaminė, kartais tarp pusbrolių–pusseserių. Šeima didžioji arba mažoji.
Daugiašeimiai akmeniniai namai-blokai sudaryti iš glaudžiai prisišliejusių būstų plokščiais stogais, su nedideliu vidiniu kiemu. Skirtingose vietose namo aukštis skiriasi (iki 4 aukštų). Žemutinių aukštų stogai dengia ūkinį kiemą. Aukštutiniai aukštai gyvenamieji, apatiniai – ūkiniai.
Thakalių rūbai ir maistas panašus į bhotijų ir šerpų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||
