Tristanas Murailis (pranc. Tristan Murail; g. 1947 m. kovo 11 d. Havre, Prancūzija) – prancūzų kompozitorius, vienas žymiausių šių laikų spektrinės muzikos atstovų.
Jo tėvas Gerardas Murailis (pranc. Gérard Murail) buvo poetas, mama Mari Teresė Barrois (pranc. Marie-Thérèse Barrois) – žurnalistė. Murailio jaunesnioji sesuo Mari Murail (pranc. Marie-Aude Murail) prancūzų vaikiškų knygų rašytoja.
Prieš pradėdamas studijuoti kompoziciją, Murailis baigė ekonomikos ir Šiaurės Afrikos kalbų bakalauro studijas. Nuo 1967 iki 1972 m. studijavo kompoziciją Paryžiaus konservatorijoje (pranc. Paris Conservatoire).[1], vadovaujant Olivjė Mesianui (pranc. Olivier Messiaen). Studijuodamas Paryžiaus konservatorijoje, Murailis pasinėrė į kompiuterinės muzikos pasaulį, prisidėdamas prie kompiuterinės muzikinės programos „Patchwork“ kūrimo. Čia jis pradėjo dėstyti kompiuterinės muzikos kursą, o garsiajame Paryžiaus IRCAM institute – kompoziciją, 1973 m. tapo vienu iš šiuolaikinės muzikos ansamblio Ensemble l'Itinéraire[1] įkūrėju. Nuo 1997 iki 2001 m. Kolumbijos universiteto kompozicijos profesorius.[2]
Murailis savo kūryboje vadovaujasi pagrindiniais spektrinės muzikos principais: garso spektras ir tembras analizuojamas bei užrašomas kompiuterio pagalba, panaudojant skirtingo dažnio kartotines garsų sekas.
„Gondwana“ ir „Time and Again“, vieni žinomiausių Murailio kūrinių, parašyti orkestrui. 1980 m. klausytojų ausis pasiekusi „Gondvana “– unikalus spektrinis simfoninis kūrinys, vainikavęs ankstyvąjį Murailio kūrybos laikotarpį. Tais pačiais metais kompozitorius pradėjo ilgalaikį bendradarbiavimą su IRCAM elektroninės muzikos studija, kurioje ir pradėjo kurti elektroninę muziką. „Désintégrations“ yra tipiškas to meto kūrinys, sukurtas kompiuterio pagalba, apdorojant įvairių instrumentų tembrus. Murailis taip pat parašė variacijų ciklą „Random Access Memory“. „Vampyras“ (angl. Vampyre), vienas iš nedaugelio šio ciklo kūrinių, parašytas elektrinei gitarai, nesiremiant spektrinės muzikos principais. Murailio kūryboje taip pat galima įžvelgti populiariosios ir roko muzikos tradicijų dėl Eriko Klaptono ir Karloso Santanos grojimo manierai būdingos stilistikos.
Tarp Murailio apdovanojimų yra Prix de Rome (1971 m. įteiktas French Académie des beaux-arts),[1], Grand Prix du Disque (1990), ir Grand Prix du Président de la République, Académie Charles Cros (1992).
Murailio darbus išleido Éditions Transatlantiques and Éditions Henry Lemoine.[3] Jo muzika buvo įrašyta tokių leidėjų kaip Una Corda, Metier, Adés, and MFA-Radio France.