Zigmantas Gliogeris lenk. Zygmunt Gloger | |
---|---|
Gimė | 1845 m. lapkričio 3 d. Tibori Kamianka, Augustavo gubernija |
Mirė | 1910 m. rugpjūčio 16 d. (64 metai) Varšuva |
Veikla | lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas |
Alma mater | Krokuvos universitetas |
Vikiteka | Zigmantas Gliogeris |
Zigmantas Gliogeris (lenk. Zygmunt Gloger, 1845 m. lapkričio 3 d. Tibori Kamianka, Augustavo gubernija – 1910 m. rugpjūčio 16 d. Varšuva, palaidotas Povonzkų kapinėse) – lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas.
Kilęs iš prūsų bajorų. 1865-1868 m. Varšuvos aukštosiose mokyklose ir Krokuvos universitete studijavo teisę. Varšuvoje kartu su Kazimieru Kulviecu ir Aleksandru Janovskiu 1906 m. dalyvavo steigiant Lenkijos kraštotyros draugiją, buvo išrinktas jos pirmininku ir prisidėjo leidžiant šios organizacijos žurnalą „Ziemia“.
Etnografiją laikė viena iš istorijos pagalbinių disciplinų, kuri teikia žinių apie tautas; etnografinį lyginimo metodą aprašė knygoje „Vestuvių apeigos“. Nuo 1871 m. ne kartą keliavo Nemunu nuo Gardino iki Kauno, rinko etnografinę medžiagą ir tyrinėjo jo pakrantes. Išleido dainų rinkinių.
Pirmasis Lietuvoje surado akmens amžiaus gyvenviečių, surinko daug įvairių iškasenų ir sudarė jų chronologiją, tai aprašė žurnale „Wiadomości archeologiczne“. Archeologiniai rinkiniai saugomi Krokuvos ir Varšuvos muziejuose bei bibliotekose. Išleistose knygose pateikė duomenų ir iš viduramžių Lietuvos.[1]