Žiūrai (Varėna)

Žiūrai
Žiūrų dalis kairiajame Ūlos krante
Žiūrai
54°08′42″š. pl. 24°24′07″r. ilg. / 54.145°š. pl. 24.402°r. ilg. / 54.145; 24.402 (Žiūrai)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija	Marcinkonių seniūnija
Gyventojų (2021)	18
Vikiteka	Žiūrai (Varėna)
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Žiūraĩ Kilmininkas: Žiūrų̃ Naudininkas: Žiūráms Galininkas: Žiūrùs Įnagininkas: Žiūraĩs Vietininkas: Žiūruosè
Istoriniai pavadinimai	lenk. Żuraciszki, rus. Журачишки

Žiūrai (dzūk. Žūrai) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Seniūnaitijos centras. Kaimą iš visų pusių supa miškai, jis įsikūręs prie Ūlos upės. Netoli Žiūrų yra verdenė „Ūlos akis“. Plėtojamas vandens ir kaimo turizmas, tradiciniai amatai (pynimas iš šiaudų, vytelių ir balanų, audimas, kalvystė, bitininkystė, medžio apdirbimas).

Geografija

Į kaimą ateina Varėnos–Druskininkų plento atšaka. Keliukai į Lavysą, Mardasavą, Bižus.

Prie kaimo rastos penkios akmens amžiaus stovyklavietės. Kairiajame Ūlos krante yra 2 drevėti medžiai (gamtos paminklai).

Etimologija

Nelabai aišku, kokia pirminė vietovardžio forma (pagal paliudytas šaltiniuose būtų *Žūraciškės ar Žūraučiškės). Yra asmenvardžiai Žiūrỹs, Žiurà, Žiū̃ras, kildinami iš žodžių žiūrėti arba žiū̃ras („didysis apuokas“), bet Dzūkijoje jie nepaplitę. Užtat, čia dažna pavardė Žùras, Žuráulis, Žuraulià, kilusi iš gudiškos pavardės Жуpавель („gervė“).^[2]

Istorija

Žiūrai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1712 m. XIX a. pab. priklausė Trakų apskrities Varėnos valsčiui, buvo kaimo apylinkės centras (į ją pateko Mančiagirė, Paūliai, Trakiškės, Milioniškė). ~1865 m. čia gyveno 123 katalikai ir 8 žydai. Be to, šalia buvo Žiūrų užusienis (22 gyv. katalikai).^[3]

XX a. kaimas priklausė Perlojos respublikai. Tarpukariu įėjo į Lenkijos sudėtį.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.	1905 m.[4]	1931 m.[5]	1959 m.^sur.[6]	1970 m.^sur.[7]	1979 m.^sur.[8]
131	221	144	106	92	72
1987 m.[9]	1989 m.^sur.[10]	2001 m.^sur.[11]	2011 m.^sur.[12]	2021 m.^sur.[13]	-
50	46	35	26	18	-
Demografinės raidos histograma

Kultūra

Žiūrai garsėja dzūkų etnografiniu ansambliu, kurio vadovė Marcelė Paulauskienė. 2004 m. „Aukso paukštės“ pripažintas geriausiu kaimo folkloriniu kolektyvu. 2018 m. įtrauktas į Lietuvos nematerialaus paveldo sąvadą – „Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime.^[14]

Galerija

• 
  Maudymosi kubilas Žiūrų kaimo sodyboje
• 
  Kryžius kaimo kapinėse
• 
  Senas medinis tiltas į Bižus
• 

Literatūra

1. Braziūnas V. Nuo savų aukštumų [Žiūrai, Mančiagirė] // Gimtasis kraštas. – 1978. – Vas. 16.
2. Kabalevskis D. Su meile ir pagarba M. K. Čiurlioniui [Taip pat ir apie Žiūrų kaimą, jo folkloro ansamblį] / Kalbėjosi R. Jurgelionis // Komjaunimo tiesa. – 1976. – Rugs. 24.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 67.
3. Żuraciszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 855 psl. (lenk.)
4. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Žiūrai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 927 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Žiūrai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 683
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
14. Baškytė, Rūta; Raščius, Gediminas; Kavaliauskas, Paulius; Tukačiauskas, Tomas (2019). Lietuvos saugomos teritorijos (PDF). Kaunas: Leidykla „Lututė“. p. 125. ISBN 978-9955-37-213-4.

Aplinkinės gyvenvietės
			VARĖNA – 14 km
			Mančiagirė – 5 km