ANBO-VIII

ANBO-VIII
ANBO-VIII 1939 m. Kaune
Tipas lengvasis bombonešis
Gamintojas Karo Aviacijos Tiekimo Skyrius
Kūrėjas Antanas Gustaitis
Pirmas skrydis 1939 m. rugsėjo 5 d.
Baigtas naudoti 1940 m.
Būsena nenaudojamas
Pagaminta vnt. 1

ANBO-VIII – dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis, suprojektuotas konstruktoriaus Antano Gustaičio. Gamintojas – Karo aviacijos tiekimo skyrius. Pradėtas konstruoti 1938 m. gegužės 5 d., o išbandytas 1939 m. rugsėjo 5 d.

Buvo planuojama pastatyti 60 šio modelio lėktuvų, tačiau šiam planui sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas (pagamintas tik vienas šio modelio lėktuvas).

Ketvirtajame dešimtmetyje įvairių šalių karo aviacijoje pradėtas naudoti naujo tipo kovinis lėktuvas – pikiruojantis bombonešis. 1927 m. vieną pirmųjų jo pavyzdžių sukūrė „Junkers“ firmos filialo Švedijoje konstruktoriai (Junkers K 47). Šis lėktuvas 1928 m. vasarą Kaune buvo pademonstruotas Lietuvos karo lakūnams, tačiau tada susidomėjimo nesusilaukė. „Junkers“ konstruktorius Hermanas Polmanas 1935 m. pristatė Vokietijos „blickrygo“ simboliu tapusį „Ju 87 Stuka“. Tai buvo metalinės konstrukcijos diuraliuminio lakštais dengtas dvivietis žemasparnis monoplanas su neįtraukiama važiuokle. Pirmieji serijiniai jo egzemplioriai puikiai pasirodė jau Ispanijos pilietiniame kare.[1]

Įvertinęs tokio universalaus lėktuvo privalumus, A. Gustaitis pasiūlė Lietuvos pramonės technines galimybes atitinkančio savos konstrukcijos lengvojo bombonešio (šturmo lėktuvo) projektą. Tai buvo dvivietis mišrios konstrukcijos žemasparnis monoplanas, su įtraukiama važiuokle, kiek silpnesniu varikliu nei 1200 AG galios į „Ju 87" montuotas „Junkers Jumo 211Da", be šarvų. Lėktuvo projektas kariuomenės vadovybei buvo pateiktas slaptu raportu 1938 m. kovo 9 d. ir netrukus buvo patvirtintas finansavimas pirmojo egzemplioriaus gamybai.[2]

ANBO-VIII – dvivietis žemasparnis mišrios konstrukcijos monoplanas. Fiuzeliažas – iš duraliuminio vamzdžių, liemens priekinė dalis dengta duraliuminio skarda, užpakalinė – drobe. Vairai kompensuoti. Stabilizuojančios plokštumos – iš duraliumio ir dengtos drobe. Važiuoklė – neįtraukiama, serijiniuose modeliuose planuota montuoti įtraukiamą. Valdymas – suporuotas, prietaisai įrengti ir piloto, ir žvalgo kabinose. Lėktuvo sparnas – elipsinės formos, ištisas, neperpjautas, medinės konstrukcijos, dengtas klijuote. Eleronai – medinės konstrukcijos, dengti drobe. Propeleris – metalinis, trimentis, keičiamo žingsnio. Variklis – 930 AG galios Bristol Pegasus XVIII (serijos Nr. P. 19284), uždengtas NACA gaubtu. Šuis variklis buvo šiek tiek silpnesnė modifikacija nei į Anbo-41 montuotas 1010 AG galios tos pačios serijos „Bristol Pegasus XXIII".

Lėktuvas galėjo bombarduoti tiek iš horizontalaus skridimo, tiek pikiruodamas (tik pakabinamas bombas). Fiuzeliažo bombų skyriuje buvo įrengtas bombolaidis „Alkan 12x50" ir bombardavimo taikiklis „Goerz-Boykow“.

Lėktuvas buvo pradėtas statyti 1938 m. gegužės 5 d. Pirmą kartą į orą pakilo 1939 m. rugsėjo 5 d. Tinkamu serijinei gamybai buvo pripažintas 1939 m. lapkričio 22 d.

Serijinė orlaivio gamyba nebuvo pradėta, nes kariuomenės komisija, atsižvelgusi į jau prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo patirtį, pareikalavo geresnių techninių charakteristikų lėktuvo – pikiruojančio bombonešio, galinčio pasiekti 500 km/h greitį ir ginkluoto bent viena 20 mm kalibro patranka.[3] A.Gustaitis, bandydamas gelbėti taip reikalingą Lietuvos karo aviacijai ANBO-VIII projektą, 1940 m. balandžio 22 d. netgi buvo priverstas raštu pasižadėti apginkluoti lėktuvą dviem 20 mm patrankėlėm ir padidinti greitį prie žemės iki 410 km/h.[1]

Okupavusios Lietuvą SSRS kariuomenė lėktuvą išbandė, tačiau, priešingai nuo ankstesnių A. Gustaičio konstrukcijų ANBO IV / 41 ir ANBO 51, į ginkluotę nepriėmė. Kai kurių šaltinių teigimu, dalinai išardytas ir Aleksoto aerodromo pakraštyje stovėjęs lėktuvas buvo galutinai sunaikintas 1941 m. birželio 24 d. mūšio metu.[4]

Charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bristol Pegasus
  • Variklis: 1 x Bristol Pegasus XVIII, 930 AG su reduktoriumi (perdavimo skaičius – 0,5) ir dvejų greičių kompresoriumi.
  • Tuščio masė: 2300 kg
  • Kilimo masė: 3700 kg
  • Sparnų mojis: 13,5 m
  • Sparnų plotas: 30 m²
  • Liemens ilgis: 9,5 m
  • Kuro talpa: 640 l
Lietuvos pašto ženklas (1998 m.)

Skrydžio duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Didžiausias greitis:
    • jūros lygyje, esant 2600 aps/min – 342 km/h.
    • 1000 m aukštyje – 364 km/h.
    • 2000 m aukštyje – 373 km/h.
    • 3000 m aukštyje – 376 km/h.
    • 4000 m aukštyje – 384 km/h.
    • 5000 m aukštyje – 411 km/h.
  • Mažiausias greitis: 113 km/h
  • Kilimo greitis: 500 m/min.
  • Kilimo laikas:
    • į 1000 m – per 2 min.
    • į 2000 m – per 4 min. 30 sek.
    • į 3000 m – per 7 min.
    • į 4000 m – per 11 min. 10 sek
    • į 5000 m aukštį – per 15 min.
    • į 6000 m. – per 20 min. 40 sek.
  • Skrydžio lubos: 9000 m.
  • 4 x 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiai „„.50 Browning AN/M2““ sparnuose (po 500 šovinių kiekvienam)
  • 1 x 12,7 mm kalibro žvalgo kulkosvaidis „„.50 Browning AN/M2““
  • Bombos:
    • bombolaidis lėktuvo fiuzeliaže, 600 kg (12 bombų po 50 kg, arba 48 bombos po 12,5 kg, arba 192 bombos po 3 kg)
    • 4 taškai 50-100 kg bomboms po sparnais (viso 400 kg)
  1. 1,0 1,1 Papečkys, Egidijus, Aviacija kovoje su tankais II PK metu, Plieno sparnai
  2. Gamziukas, Algirdas, Brg. gen. inž. Antanas Gustaitis Lietuviškų lėktuvų ANBO kūrėjas Archyvuota kopija 2023-03-02 iš Wayback Machine projekto.. Krašto apsaugos ministerija.
  3. Lesčius, V., Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m., Karo archyvas, tomas XXIV, P. 116–205
  4. ANBO-VIII Лёгкий бомбардировщик / ближний разведчик Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto., Aviaarmor