Gudžiūnai | ||
---|---|---|
55°30′40″š. pl. 23°46′19″r. ilg. / 55.511°š. pl. 23.772°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kėdainių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Gudžiūnų seniūnija | |
Gyventojų | 420 | |
Vikiteka | Gudžiūnai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Gudziuny, rus. Гудзюны |
Gudžiūnai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir geležinkelio Vilnius–Klaipėda, 18 km į šiaurės vakarus nuo Dotnuvos, Dotnuvėlės dešiniajame krante. Seniūnijos centras, Gudžiūnų seniūnaitija.
Veikia paštas (LT-58038), girininkija (priklauso Radviliškio miškų urėdijai). Gudžiūnų kapinėse yra Lietuvos savanorių ir partizanų kapai. Į šiaurės rytus nuo miestelio yra Gudžiūnų geležinkelio stotis.
Miestelio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Gudžiū́nas.[2]
Gudžiūnuose rastas akmeninis kirvis siaurėjančia pentimi. Kaimas minimas nuo 1653 m. Upytės pavieto Valmoniškių dvaro inventoriuje. 1812 m. pastatyta medinė Šv. Juozapo koplyčia.[3] XIX a. kaimas priklausė Šiaulių apskrities Baisogalos valsčiui, Grinkiškio parapijai,[4] vėliau – Skėmių valsčiui. 1911 m. pastatyta dabartinė Gudžiūnų bažnyčia, kurią fundavo grafas Chrapovickis. Miestelis išaugo XIX a. pabaigoje iš gatvinio kaimo.
Per 1863 m. sukilimą Gudžiūnų apylinkėse veikė T. Kušleikos sukilėlių būrys. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1946–1948 m. progimnazija, 1948–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla.
1911 m. pastatytas gotikinio stiliaus medinė Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
II pasaulinio karo metais Gudžiūnų apylinkėse veikė tarybinių partizanų „Gražinos“ junginio būrys, po karo – Lietuvos partizanai, jau 1944 m. pabaigoje įkurta LLA kuopa, vadas K. Bandžius.[5]
1919–1950 m. valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1940 m. įkurta biblioteka, 1946–1991 m. veikė kultūros namai. Gudžiūnų pieninėje buvo gaminami „Nemuno“ ir „Rusiškas“ sūriai.
2014 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1793[6] patvirtino Gudžiūnų herbą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1881?–1915 m. | Skėmių valsčius | Šiaulių apskritis |
1919–1950 m. | Gudžiūnų valsčiaus centras | Kėdainių apskritis |
1950–1959 m. | Gudžiūnų apylinkės centras | Dotnuvos rajonas |
1959–1995 m. | Kėdainių rajonas | |
1995– | Gudžiūnų seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m. | ||||||||
1820 m. | 1897 m.sur. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1939 m. | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
330 | 688 | 675 | 762 | 932 | 752 | 507 | ||
1977 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur. | ||
810 | 893 | 756 | 719 | 656 | 491 | 420 | ||
|
Gudžiūnuose gimė:
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
GRINKIŠKIS – 10 km Šašiai – 5 km |
SKĖMIAI – 6 km | ||||||||||
|
|||||||||||
KRAKĖS – 12 km | Mantviliškis – 8 km AKADEMIJA – 15 km |