Judrėnai

Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).

Judrėnai
Miestelio centre
Judrėnai
55°35′06″š. pl. 21°48′14″r. ilg. / 55.585°š. pl. 21.804°r. ilg. / 55.585; 21.804 (Judrėnai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Judrėnų seniūnija
Gyventojų (2021)	388
Vikiteka	Judrėnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Judrė́nai Kilmininkas: Judrė́nų Naudininkas: Judrė́nams Galininkas: Judrė́nus Įnagininkas: Judrė́nais Vietininkas: Judrė́nuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Judrany

Judrėnai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, prie rajoninio kelio  3209  Rietavas–Žadvainai–Judrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1780 m.), veikia Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla, paštas (LT-96032), biblioteka, girininkija. Stūkso miestelio 450 metų jubiliejaus akmuo, pastatytas 2011 m., stovi kryžius nukankintiems Lietuvos partizanams ir kaliniams atminti, pastatytas 2001 m.

Judrėnų įkūrimo akmuo „450 metų“ (2011)

Bendruomenės namai

Judrėnų centras

Etimologija

Judrėnai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Graumenos intako Judrės vardo.^[2][3]

Geografija

Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.

Istorija

Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.

XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. XIX a. Judrėnai – kaimas ir dvaras Raseinių apskrityje.^[4]

1906 m. įkurta parapija. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai.^[5]

1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka.

2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtintas Judrėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga	Seniūnijos centras	?
XIX a.	?	Raseinių apskritis
–1950 m.	Kvėdarnos valsčius	Rietavo apskritis
1950–1962 m.	Judrėnų apylinkės centras	Šilalės rajonas
1962–1986 m.		Klaipėdos rajonas
1986–1995 m.	Endriejavo apylinkė
1995–	Judrėnų seniūnijos centras	Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai

1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[6]	1923 m.^sur.[7]	1959 m.^sur.[8]	1970 m.^sur.[9]	1977 m.[10]	1979 m.^sur.[11]	1985 m.[12]
173	140	195	300	514	567	549
1989 m.^sur.[13]	2001 m.^sur.[14]	2011 m.^sur.[15]	2021 m.^sur.[16]	-	-	-
533	531	468	388	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Judrėnuose gimė:

• Vladas Daukša (1882–1975), vargonininkas, chorvedys, dainininkas
• Jonas Bucevičius (1883–1967), advokatas, politikas
• Napoleonas Bernotas (1914–1959), aktorius, režisierius
• Česlovas Mikutis (g. 1942), choro dirigentas, pedagogas

Judrėnuose gyveno:

• Irena Viliūtė (1944–2020), tautodailininkė

Judrėnų kapinėse palaidoti lakūno S. Dariaus tėvai.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 42
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Judrany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 619 psl. (lenk.)
5. Kazys Misius. Judrėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 758 psl.
6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Judrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 703 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Judrėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 86 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Kazys Misius ir kt. Judrėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 138-139
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Judrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 217 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
			RIETAVAS – 20 km Žadvainai – 10 km
	VEIVIRŽĖNAI – 15 km GARGŽDAI – 36 km
	ŠVĖKŠNA - 16 km	STEMPLĖS - 16 km	PAJŪRALIS – 11 km