Juodupė | ||
---|---|---|
56°05′06″š. pl. 25°36′18″r. ilg. / 56.085°š. pl. 25.605°r. ilg. | ||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė | Rokiškio rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Juodupės seniūnija | |
Gyventojų | 1 549 | |
Vikiteka | Juodupė | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Pojedupie |
Juodupė – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Rokiškio, prie kelio 3601 Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas , 6 km nuo sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (nuo 1938 m.), veikia Juodupės gimnazija, pradinė mokykla, paštas (LT-42063). Sovietmečiu buvo išvystyta vilnonių audinių gamyba.
Pirmąkart gyvenvietė minima Pajuodupio vardu 1769 m. Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis: šiauriniame pakraštyje į Vyžuoną įteka Juodupės upelis[2] (juoda + upė). Pasak vietos gyventojų, upė tokį vardą gavo dėl to, kad jos dugnas daug kur juodas.[3]
2020 m. Onuškio bažnyčios 1680–1740 m. metrikų knygoje atrastas įrašas, kuriame teigiama, jog 1690 m. Aknystoje buvo krikštijamas berniukas, kurio krikšto motina buvo Elena Bučinska (Bučinskaitė) iš Juodupės (de Jodupe).[4][5]
Gyvenvietė kitąkart paminėta 1769 m., kai buvo įsteigtas Pajuodupio muitinės punktas.
Rokiškio grafystės inventoriaus 1825 m. apyrašoje minimi šie pastatai Juodupėje: vandens malūnas, keturios užvažiuojamos karčiamos, viešoji pirtis ir 5 gyvenami amatininkų ir krautuvininkų namai.[4]
XIX a. pabaigoje tai buvo slabada Zarasų apskrities Rokiškio valsčiuje, kurioje veikė vandens ir vėjo malūnai.[6]
Juodupė ėmė sparčiau vystytis po 1907 m., kai verslininkas Oskaras Trėjus sename Pžezdzieckių dvaro malūne įrengė vilnų karšyklą, verpyklą, vėliau sumontavo ir audimo stakles. 1931 m. įkurta „Nemuno“ bendrovė, iš varžytinių įsigijusi vienintelį Lietuvoje vilnonių audinių fabriką.[7] 1936 m. įrengta koplyčia, 1938 m. pastatyta medinė Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia.
TSRS-Vokietijos karo pradžioje 1941 m. birželio 29 d. Juodupėje Raudonoji armija traukdamasi nužudė 13 vietos gyventojų. 1944 m. per TSRS kariuomenės ir Vokietijos kariuomenės kovas Juodupė ir bažnyčia sudegė. Jau 1944 m. lapkričio mėn. valsčiuje veikė stambūs Lietuvos partizanų junginiai. 1945 m. sausio 5-6 d. per NKVD baudžiamąją operaciją Juodupės valsčiuje nukauti 23 partizanai, sudegintos 9 sodybos. 1946 m. klebonijos ūkiniame pastate įrengta pakaitinė bažnyčia.[7]
Po II pasaulinio karo gyvenvietė išaugo, sparčiai vystėsi audinių pramonė, todėl 1956 m. balandžio 2 d. Juodupė gavo miesto tipo gyvenvietės teises. 1956 m. įsteigta biblioteka, nuo 1960 m. veikė durpių įmonė, paštas, ligoninė, vaistinė.[8]
2002 m. gruodžio 16 d. suteiktas miestelio statusas.[9] 2006 m. patvirtintas Juodupės herbas.
2011 m. bankrutavo, 2017 m. likviduota miestelyje veikusi audinių gamybos įmonė „Baltic Mills“. Po keletos metų uždaryta ir feniksinė „Lanalita“ pratęsusi identišką gamybą audiniais toje pačioje erdvėje.[10]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. | Rokiškio valsčius | Zarasų apskritis | |
1920–1950 m. | Juodupės valsčiaus centras | Rokiškio apskritis | |
1950–1953 m. | Juodupės apylinkės centras | Rokiškio rajonas | Šiaulių sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Juodupės apylinkės centras | ||
1995– | Juodupės seniūnijos centras | Rokiškio rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m. | |||||||
1923 m.sur.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[13] | 1977 m.[14] | 1979 m.sur.[15] | 1985 m.[16] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
125 | 1 416 | 2 298 | 2 500 | 2 486 | 2 600 | ||
1989 m.sur.[17] | 2001 m.sur.[18] | 2004 m. | 2011 m.sur.[19] | 2021 m.sur.[20] | - | ||
2 643 | 2 043 | 2 126 | 1 769 | 1 549 | - | ||
|
Juodupėje gimė:
Miestelį garsina ledo ritulio komanda „Juodupė“.[21]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Ilzenbergas - 11 km Onuškis - 7 km |
|||||||||||
Didsodė – 2 km Čedasai – 12 km |
|
||||||||||
ROKIŠKIS – 15 km | Lukštai – 10 km |