Jurgita Dronina

Jurgita Dronina
Jurgita Dronina ir Olaf Kollmannsperger, Romeo ir Džiuljeta (2007 m.)
Gimė 1986 m. kovo 27 d. (38 metai)
Saratovas, Rusija
Sutuoktinis (-ė) Sergejus Endinianas
Vaikai 1
Veikla baleto artistė
Organizacijos Kanados nacionalinis baletas

Jurgita Dronina (g. 1986 m. kovo 27 d. Saratove, Rusija) – Lietuvos–Rusijos baleto artistė, kviestinė LNOBT solistė, Kanados nacionalinio baleto solistė, buvusi Švedijos, Olandijos bei Anglijos nacionalinių baletų pagrindinė solistė.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mama, gimusi Lietuvos rusų šeimoje Vilniuje, jaunystėje išvyko studijuoti aktorinio meno į Rusiją, tačiau studijų nebaigė. Saratove ištekėjo ir susilaukė 2 dukrų. Vėliau, kai Jurgita buvo 4 metų, šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Jurgitai besimokant 5 klasėje, tėvas paliko šeimą ir grįžo atgal į Rusiją.

4 klases baigė Vilniaus 41-oje vidurinėje mokykloje Karoliniškėse. Kai jai buvo devyneri, vienas choreografas pasiūlė išbandyti baletą.[1] Nuo 10 metų pradėjo lankyti ir 2004 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių. Būdama moksleivė dalyvavo tarptautiniuose konkursuose Švedijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Rusijoje ir JAV, pelnė prizinių vietų. Po konkurso Grasse (Prancūzija) gavo darbo pasiūlymų iš Švedijos Karališkojo baleto bei Miuncheno baleto akademijos. Pasirinkusi akademiją, 2004 ir 2005 m. studijavo ir stažavosi pas Konstanze Vernon. Čia besimokydama darkart sulaukė kvietimo dirbti Švedijos karališkajame balete. Jame pradėjo dirbti kordebalete. Po kurio laiko pasirodė soliniuose bei kai kuriuose vedančiosios balerinos vaidmenyse. 2005–2010 m. Švedijos karališkojo baleto teatro primabalerina. 2010–2015 m. Olandijos nacionalinio baleto teatro primabalerina. Nuo 2015 m. liepos 20 d. – Kanados nacionalinės baleto trupės narė. 2017–2018 m. sezono Anglijos nacionalinio baleto pagrindinė solistė.

2015 m. Lietuvos baleto 90-mečio proga Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengė išskirtinį Gala koncertą, pakviesdama pasaulines baleto žvaigždes. Tai buvo artistės dovana Lietuvos publikai. 2018 m. vasario 2 d. LNOBT šoko Adolphe‘o Adamo balete „ŽIZEL“ (Scenos partneris kubiečių kilmės šokėjas Alejandro Virelles, Bavarijos valstybinio baleto trupės solistu).

Pirmasis šokio mokytojas – choreografas Elegijus Bukaitis. Pirmosios baleto mokytojos – Irena Kalvaitytė-Požerienė ir Jolanta Vymerytė-Grincevičienė. Pirmąsias didžiąsias partijas padėjo parengti Natalija Makarova (Švedijos karališkasis baleto teatras). Amsterdame dirbo su pedagogu Guillaume Graffin.

Specialiai jai partijas šiuolaikiniuose baletuose sukūrė Mauro Bigonzetti, Christian Spuck, Patrice Bart, Hans van Manen, Rudi van Dantzig, Krzysztof Pastor.

Šeima

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima. Sutuoktinis Serguei Endinian – armėnų kilmės Kanadoje užaugęs baleto solistas, fotomenininkas, vadybininkas, verslininkas. 2013 m. gimė sūnus. Šeima gyvena Toronte (Kanada). J. Dronina yra pasakiusi, kad sprendimą apsigyventi Kanadoje nulėmė noras išlaikyti gerą balansą tarp klasikinių ir naujų kūrinių, o Torontas, kuriame įsikūręs Kanados nacionalis baletas, pasirodė tam tinkamiausia vieta.[1]

Apdovanojimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Repertuaras

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Nikija „Bajaderė“ (Nykia „La Bayadère“; Natalia Makarova, Altynai Asylmuratova)
  • Aurora „Miegančioji gražuolė“ (Aurora „Sleeping Beauty“; Peter Wright, Paul Chalmer, Rudolf Nureyev, Kenneth MacMillan)
  • Džiuljeta „Romeo ir Džiuljeta“ (Juliet „Romeo and Juliet“; Kenneth MacMillan, Rudi van Dantzig, Derek Deane, Rudolf Nureyev)
  • Manon „Manon“ (Kenneth MacMillan)
  • Kitri „Don Kichotas“ (Kitri „Don Quixote“; Alexei Ratmansky, Maria Gracia Garofoli / Rudolf Nureyev)
  • Medora „Korsaras“ (Medora „Le Corsaire“; A. Fadeyechev)
  • Žizel „Žizel“ (Giselle „Giselle“; Oleg Vinogradov, Rachel Beaujean / Ricardo Bustamante (by Coralli / Perrot), Peter Wright, Mary Skeaping)
  • Odetė / Odilija „Gulbių ežeras“ (Odette / Odile „Swan Lake“; Natalie Conus, Anna-Marie Holmes, Peter Martins, Rudi van Dantzig, Patrice Bart, Konstantin Sergeyev / Ludmila Kovaliova / Lubov Kunakova, John Meehan, Derek Deane)
  • Svanildė „Kopelija“ (Swanilda „Coppélia“; Marc Ribaud, Ronald Hynd)
  • Cukrinė Fėja / Klara „Spragtukas“ (Sugar Plum Fairy / Clara „The Nutckracker“; Pär Isberg, Wayne Eagling, James Kudelka, Terence Kohler, A. Panzavolta)
  • Hermiona „Žiemos pasaka“ (Hermoine „The Winter’s Tale“; Christopher Wheeldon)
  • Silfidė „Silfidė“ (Sylphide „La Sylphide“; Johan Kobborg / August Bournonville, Frank Andersen / August Bournonville)
  • Pelenė „Pelenė“ (Cindarella „Cinderella“; Christopher Wheeldon, James Kudelka)
  • Karalienė Sofija Magdalena „Gustavas III“ (Queen Sofia Magdalena „Gustav III“; Patrice Bart)
  • Esmeralda „Paryžiaus katedra“ (Esmeralda „Hunchback of Notre-Dame“; Pär Isberg)
  • Miranda „Audra“ (Miranda „The Tempest“; Krzysztof Pastor)
  • Silvija „Silvija“ (Sylvia „Sylvia“; John Neumeier)
  • Blanša Diubua „Geismų tramvajus“ (Blanche Dubois „A Streetcar Named Desire“; John Neumeier)
  • Manon „Dama su kamelijomis“ (Manon „La Dame Aux Camellias“; John Neumeier)
  • Olga „Oneginas“ (Olga „Onegin“; John Cranko)
  • „Pakita“ („Paquita“; Marius Petipa)
  • Titanija „Sapnas“ (Titania „The Dream“; Frederick Ashton)
  • Pagrindinė Moteris „Žemės daina“ (Lead Woman „Song Of The Earth“; Kenneth MacMillan)
  • Pagrindinė Pora „Silfidės“ (Lead Couple „Les Sylphides“; Michel Fokine)
  • Olga „Prie Dniepro“ („On The Dnieper“; Alexei Ratmansky)
  • „Ugnies paukštė“ („Firebird“; Alexei Ratmansky)
  • Čaikovskio Pa-de-dio (Tchaikovsky's Pas de deux; George Balanchine)
  • Valsas „Serenada“ (Waltz „Serenade“; George Balanchine)
  • Antrasis Judesys „Simfonija C“ (2nd Movement „Symphony in C“; George Balanchine)
  • Deimantai ir Smaragdai „Brangakmeniai“ (Diamonds & Emeralds „Jewels“; George Balanchine)
  • Trečioji Sonata „Beveik Sonata“ (3rd. Sonata „Approximate Sonata“; William Forsythe)
  • Pagrindinė Pa-de-dio „Niekieno žemė“ (Lead Pas de deux „No Man’s Land“; Liam Scarlett)
  • „Pinokio“ („Pinocchio“)
  • „Mažasis Princas“ („Le Petit Prince“)
  • „Gentis“ („Genus“)
  • „Tarantela“ („Tarantella“)
  • Naujokė „Narvas“ (Novice „The Cage“)

[3] [4] [5]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 „What It Takes to Glow like Jurgita Dronina“. Dance Magazine. 2016-07-25. Nuoroda tikrinta 2020-04-16.
  2. ↑ „DEKRETAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PILIEČIŲ APDOVANOJIMO LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS LIEPOS 6-OSIOS – VALSTYBĖS (LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO) DIENOS PROGA“. e-tar.lt. Teisės aktų registras. 2018-07-03. Nuoroda tikrinta 2020-11-12. „Jurgita DRONINA – baleto artistė, Kanados ir Jungtinės Karalystės nacionalinių baleto trupių primabalerina; aktyvi Lietuvos šokio mokyklos propaguotoja pasaulyje;“
  3. ↑ https://national.ballet.ca/Meet/Dancers/Principals/Jurgita-Dronina Archyvuota kopija 2018-06-24 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ https://web.archive.org/web/20200325200931/https://www.ballet.org.uk/people/jurgita-dronina-lead-principal/
  5. ↑ https://mysensei.me/ballet_mentors/jurgita-dronina/ Archyvuota kopija 2020-11-24 iš Wayback Machine projekto.