Kurkliai | ||
---|---|---|
![]() | ||
55°24′50″š. pl. 25°03′40″r. ilg. / 55.414°š. pl. 25.061°r. ilg. | ||
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Kurklių seniūnija | |
Gyventojų | 330 | |
![]() |
Kurkliai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Kurkle, rus. Куркле[2] |
Kurkliai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 14 km į pietus nuo Anykščių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m., medinė Kurklių sinagoga, pastatyta 1932 m. Yra paštas (LT-29015), 1946 m. įkurta biblioteka,[3] vaikų darželis, kultūros namai, ambulatorija. Išplėtota smėlio, žvyro gavyba, statybinių medžiagų gamyba (bendrovė „Kurklių karjeras“), kiaulininkystė („Jara“). Kurklių kapinės, Tarybinių karių kapinės.
Kurkliai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės vardo Kurklė arba iš ežero vardo Kurklys.[4]
Kurkliai įsikūrę kairiajame Virintos upės krante, slėnyje, čia įteka jos kairysis intakas – Kurklė, už 7 km į šiaurę – Puntuko akmuo. Gamtos paminklas – Kurklių šilo eglė. Yra smėlio ir žvyro telkinys. Anykščių regioninis parkas.
Į rytus nuo Kurklių yra Buteikių piliakalnis, Kurklių pilkapynas.
XIII a. – XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir Deltuvos krašto žemės centras. XV a. – XVI a. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kurklių dvaras. XVI a. pradžioje įsteigta katalikų bažnyčia, 1622 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie šios veikė mokykla. 1564 m. Kurkliai gavo prekybos privilegiją, kuri atnaujinta 1726 m., 1727 m. ir 1776 m. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų kanauninkų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1706 m. leista statyti Kurklių sinagogą. Kurkliai nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą.
Miestelis ėmė sparčiai plėstis netoliese nutiesus plento Peterburgas–Varšuva ruožą Daugpilis–Kaunas. XIX a. Kurkliai buvo miestelis, Vilkmergės apskrities Kurklių valsčiaus centras.[5] 1905 m. įvyko anticarinių mitingų, susirėmimas su policija; iš dalies pakeista valsčiaus valdyba. 1919 m. ties Kurkliais įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimų su Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais, vyko Kurklių-Panevėžio operacija. Po Antrojo pasaulinio karo Kurklių apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[6] 2014 m. patvirtintas Kurklių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIII–XVI a. | Kurklių valsčiaus centras | ? | |
XVI a. | ? | Trakų vaivadija | |
XIX a. pabaiga – 1947 m. | Ukmergės apskritis | ||
1947–1950 m. | Anykščių apskritis | ||
1950–1962 m. | Kurklių apylinkės centras | Kavarsko rajonas | |
1962–1995 m. | Anykščių rajonas | ||
1995– | Kurklių seniūnijos centras | Anykščių rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:
![]() ![]() | |||||||||
1865 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1976 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
338 | 789 | 695 | 755 | 599 | 505 | 466 | 450 | ||
1985 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2006 m. | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | - | ||
412 | 535 | 474 | 453 | 374 | 330 | - | - | ||
| |||||||||
|
Kurkliuose gimė:
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
![]() |
ANYKŠČIAI – 15 km Šlavėnai – 10 km |
![]() | |||||||||
KAVARSKAS – 10 km |
|
||||||||||
Dapkūniškiai – 9 km Balninkai – 17 km |