Libijos Arabų Džamahirijos ginkluotosios pajėgos
| Libijos Arabų Džamahirijos ginkluotosios pajėgos | |
|---|---|
.svg) | |
| Įkurtos | 1969 m. |
| Išformuotos | 2011 m. |
| Pajėgų rūšys | armija, oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos Revoliucinės gvardijos korpusas |
| Štabo būstinė | Tripolyje |
| Vadovybė | |
| Revoliucijos vadas | Muammar al-Gaddafi |
| Žmogiškieji resursai | |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
15 m. |
| Mobilizaciniai resursai | 1 775 000, amžiaus 15–49 (2011 m.) |
| Tinkamų karinei tarnybai | 1 511 000, amžiaus 15–49 (2011 m.) |
| Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių |
76 000 (2011 m.) |
| Aktyvus personalas |
76 000 |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | $1,90 milijardo |
| Proc. nuo BVP | 1,9 proc. |
| Karinė pramonė | |
| Užsienio tiekėjai | Ginklų embargas (2011 m.) |
| Susiję straipsniai | |
| Istorija | Šešių dienų karas Jom Kipuro karas Ugandos-Tanzanijos karas |
Libijos Arabų Džamahirijos ginkluotosios pajėgos – Libijos, valstybės Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros, ginkluotosios pajėgos.
Organizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ginkluotosios pajėgos komplektuotos iš savanorių ir šauktinių. Šaukdavo pasirinktinai nuo 17 m., tarnybos trukmė – 2 metai. Vyriausiasis vadas – Visuotinio liaudies susirinkimo renkamas rugsėjo 1 d. revoliucijos vadas, faktinis valstybės vadovas.
Karinės išlaidos – 742 mln. JAV dolerių, 4,2% BVP (2003 m.). Pagrindiniai ginklų tiekėjai, iki 2011 m., Rusija, Argentina.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sausumos pajėgose tarnavo 40 000 žmonių, iš jų 25 000 šauktinių, pajėgas sudarė 5 mechanizuotosios, 5 pėstininkų ir 5 raketų žemė–žemė brigados (2004 m.). Jos turi 870 tankų, 2000 šarvuočių, 325 savaeiges, 634 velkamosios artilerijos pabūklus, 510 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 526 taktines balistines raketas žemė–žemė, 35 kovos sraigtasparnius. Rezervas – sukarinta Liaudies milicija (apie 40 000 žmonių).
Karinėse jūrų pajėgose tarnavo 8000 žmonių, įskaitant sukarintą kranto apsaugą. Yra dvi fregatos, 2 korvetės, 2 povandeniniai laivai, 14 greitosios atakos katerių (2004 m.). Pagrindinės bazės: al Humsas, Bengazis, Tobrukas ir Tripolis.
Karinėse oro ir oro erdvės gynybos pajėgose tarnavo 22 000 žmonių. Joms priklauso apie 350 kovos lėktuvų, 21 kovos sraigtasparnis, 125 zenitinės artilerijos pabūklai (2004 m.).
Sukarintas Revoliucinės gvardijos korpusas (3000 žmonių) t. p. yra ginkluotas tankais, šarvuočiais ir sraigtasparniais (2004 m.).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Libijos ginkluotosios pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 103 psl.