Mehdi Frashëri

Mehdi Frashëri
M. Frashëri 1930-aisiais
Gimė 1872 m. vasario 28 d.
Frašeris, Osmanų imperija Osmanų imperija
Mirė 1963 m. gegužės 25 d. (91 metai)
Roma, Italija Italija
Sutuoktinis (-ė) Nejre Frashëri
Laikinojo vykdomojo komiteto pirmininkas
Ėjo pareigas 1943 m. spalio 20 d. - 1944 m. spalio 25 d. (1 metai)
Ankstesnis Ibrahim Biçakçiu
Vėlesnis pareigos panaikintos
Albanijos ministras pirmininkas
Ėjo pareigas 1935 m. spalio 21 d. - 1936 m. lapkričio 9 d. (1 metai)
Ankstesnis Pandeli Evangjeli
Vėlesnis Kostaq Kotta
Partija Liaudies partija
Vikiteka Mehdi Frashëri
Parašas

Mehdis Frašeris[1] (alb. Mehdi Frashëri, 1872 m. vasario 28 d. – 1963 m. gegužės 25 d.[2]) – albanų politikas. 1935–1936 m. ėjo Albanijos ministro pirmininko pareigas, o Albanijos marionetinėje vyriausybėje nacistinės Vokietijos laikais buvo Albanijos laikinojo vykdomojo komiteto pirmininkas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Frašeris 1910-aisiais.

Ankstyvasis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. Frašeris gimė Frašerio kaime, tuometinėje Osmanų imperijoje. 1897 m. baigė studijas politikos srityje Ankaros universitete.[3]

Būdamas Stambule, 1901 m. kartu su nedidele albanų grupe vietinio namo rūsyje įsteigė nedidelę spaustuvę albanų nacionalistinei medžiagai spausdinti.[4]

Ankstyvoji politinė karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1901–1903 m. Frašeris buvo Pekinio kaimakamas centrinėje Albanijoje. Po to persikėlė į Ochridą, kur prisijungė prie Slaptojo Albanijos išlaisvinimo komiteto.[4] Vietos musulmonų grupė pasmerkė jį kaip albanų nacionalistą ir Jaunųjų turkų šalininką. Osmanų imperijos laikais buvo Jeruzalės mutasarifato gubernatorius, kunigaikščio Vilhelmo laikais – Duresio meras, 1918 m. – Albanijos vyriausybės ministras,[5] o 1920 m. – vidaus reikalų ministras.[6] 1923 m. Frašeris buvo Albanijos atstovas Tautų Sąjungoje. XX a. trečiajame dešimtmetyje ėjo svarbias pareigas, įskaitant 1935–1936 m. ministro pirmininko pareigas.[6]

Italijos okupacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis buvo nusiteikęs prieš Benitą Musolinį ir nepritarė jo politikai įsiveržti į Albaniją.[7] Pasitraukus Tiranos vyriausybei, jis paragino jaunuolius su revolveriais pasiskirstyti, kad būtų išsaugota tvarka. Kai įsiveržusi kariuomenė priartėjo, jis pasiprašė prieglobsčio Turkijos pasiuntinybėje ir toliau atsisakė pasirašyti italus remiančią deklaraciją. Jo asmeninė drąsa padarė įspūdį net Vokietijos ministrui, kuris sėkmingai kreipėsi į Romą, kad ši leistų Frašeriui grįžti namo. Nepaisant Italijos garantijų, politikas netrukus buvo suimtas ir internuotas Italijoje.[8]

Mehdis Frašeris dalyvavo Pezos konferencijoje kaip „garbės pirmininkas“, kurioje 1942 m. susirinko albanų antifašistiniai veikėjai, o komunistinis režimas šį faktą vėliau nuslėpė.[9]

Frašeris, kuris simpatizavo vokiečiams iš dalies dėl to, kad studijavo Austrijoje, dirbo su Vokietijos ministru Erichu fon Lukvaldu, tikėdamasis užmegzti glaudesnius santykius ir pasiekti, kad albanai būtų apsaugoti nuo italų.[10]

Vokietijos okupacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italijai kapituliavus, nacistinė Vokietija perėmė Balkanų valdžią. Vokiečiai buvo informuoti apie jo svarbą šalyje ir iškart po invazijos pradėjo jo ieškoti.[6] Frašeris buvo surastas ir rugsėjo 16 d. sutiko grįžti į Tiraną deryboms. Pasibaigus deryboms buvo sutarta, kad Albanija turės savo suverenitetą nacistinės Vokietijos sudėtyje, panašiai kaip Nepriklausoma Kroatijos valstybė.[6]

Jis sutiko būti regentu ir vadovauti tarybai. Iš pradžių buvo numatyta, kad tarybai vadovaus rotacijos principu, tačiau Lef Nosi atsisakė vadovauti dėl sveikatos, o Anton Harapi teigė, kad būdamas katalikų vienuolis negali sutikti eiti pareigų, kuriose būtų priverstas sankcionuoti mirties bausmę.

Po Antrojo pasaulinio karo

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partizanams paskelbus pergalę Albanijoje, vokiečiai evakuavosi, pasiimdami su savimi ir Mehdį Frašerį. Jis persikėlė į Vieną ir galiausiai apsigyveno Romoje, kur gyveno iki pat mirties.[6]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Elsie, Robert (2010-03-19). Historical Dictionary of Albania (anglų). Scarecrow Press. p. 148. ISBN 978-0-8108-7380-3.
  2. ↑ http://www.radiandradi.com/mehdi-frasheri-biografi-nga-gazmend-a-bakiu/
  3. ↑ Clayer, Nathalie (2013). „Appendix: Biographies of Albanian students of the Mekteb-i Mülkiye“. In Elisabeth Özdalga (red.). Late Ottoman Society, The Intellectual Legacy. Routledge. pp. 316–318. ISBN 9781134294732.
  4. ↑ 4,0 4,1 Elisabeth Özdalga (2011-03-16). Late Ottoman Society: The Intellectual Legacy. Soas/Routledge Curzon Studies on the Middle East. Routledge. pp. 301–302. ISBN 978-0415665445.
  5. ↑ Kongresi i Durrësit, 25 dhjetor 1918, Gazeta Republika, 2012-12-27. Nuoroda tikrinta 15 gruodžio 2013  Archyvuota kopija 2013-12-15 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 Fischer, Bernd Jürgen (1999). Albania at war, 1939-1945. Purdue University Press. p. 172. ISBN 9781557531414. Nuoroda tikrinta 18 August 2011.
  7. ↑ Pearson, Owen (2004). Albania and King Zog: Independence, Republic and Monarchy, 1908-1939. 1. I.B.Tauris. p. 439. ISBN 9781845110130. Nuoroda tikrinta 2011-08-18.
  8. ↑ Fischer 1999, p. 27
  9. ↑ Robert Elsie (2010), Historical Dictionary of Albania, Historical Dictionaries of Europe, 75 (2 ed.), Scarecrow Press, p. 88, ISBN 978-0810861886 
  10. ↑ Fischer 1999, p. 158
Politinis postas
Prieš tai:
Pandeli Evangjeli 		Albanijos ministras pirmininkas
1935 m. spalio 22 d. – 1936 m. lapkričio 9 d. 		Po to:
Kostaq Kotta
Politinis postas
Prieš tai:
Ibrahim Biçakçiu 		Laikinojo vykdomojo komiteto pirmininkas
1943 m. rugsėjo 14 d. – 1943 m. spalio 24 d. 		Po to:
panaikinta