Osvaldas Semerenis veng. Szemerényi Oszvald János Lajos | |
---|---|
![]() | |
Gimė | 1913 m. rugsėjo 7 d. Londonas, ![]() |
Mirė | 1996 m. gruodžio 29 d. (83 metai) Freiburgas, ![]() |
Veikla | kalbininkas |
Osvaldas Semerenis (angl. Oswald John Louis Szemerényi, veng. Szemerényi Oszvald János Lajos, 1913 m. rugsėjo 7 d. Londone, Anglijoje – 1996 m. gruodžio 29 d. Breisgau Freiburge, Vokietijoje) – vengrų ir britų indoeuropeistas, daug nuveikęs lyginamosios kalbotyros srityje, studijavęs indoiranėnų kalbas, prokalbės fonetinius dėsnius, laringalų teoriją.
Mokėsi Vengrijoje, Budapešto Lorando Etvešo universitete, taip pat – Vokietijos Heidelbergo ir Berlyno universitetuose. Jam padarė įtaką vengrų kalbininkas Giula Lazicijušas (veng. Gyula Laziczius). 1942 m. O. Semerenis Budapešto universitete buvo paskirtas graikų kalbos dėstytoju. 1944 m. jis apgynė disertaciją apie baltų-slavų kalbas, 1947 m. Budapešte pradėjo eiti indoeuropiečių lyginamosios kalbotyros profesoriaus pareigas. 1948 m. grįžo į Angliją, iki 1960 m. dirbo Londone, Bedfordo kolegijoje. Nuo 1965 iki 1981 m. Freiburgo universitete buvo kalbotyros profesorius. O. Semerenis įkūrė Freiburgo kalbotyros būrelį, tam jį įkvėpė Jozefo Budenco (vok. Josef Budenz), finougrų kalbų studijų pradininko, įkurtas ir vadovautas būrelis.[1]
Jis suformulavo indoeuropiečių prokalbėje galiojusį fonetinį dėsnį, kuris buvo pavadintas jo vardu – Semerenio dėsniu.