Pančaratra
Pančaratra (skr. पाञ्चरात्र = IAST: Pāñcarātra-) – ankstyvoji vaišnavizmo šaka. Pavadinimas pāñcarātra („penkios naktys“) kildinamas iš „Šatapatha brahmanos“ epizodo (XIII.6), kur pasakojama kaip Puruša Narajana atliko penkias naktis trukusį aukojimą. Pančaratros doktrina Višnų laiko pasaulyje apsireiškiant visa savo prigimtimi ir pavidalais. Išskiriami 4 Višnaus pavidalai – Vasudeva, Samskarana, Pradjumna, Anirudha. Pančaratros požiūriu, avatara yra mažesnysis Dievo apsireiškimas.
Ortopraksiniai pančaratros tekstai (agamos) prisidėjo prie dievų ikonografijos standartizacijos ir tantrinių mantrų įtraukimo į liturgiją greta vedinių tekstų. Pančaratros nariais galėjo tapti tiek vyrai, tiek moterys, visų socialinių sluoksnių atstovai. Pančaratra savo laiku buvo gausi ir įtakinga religinė srovė, bet X a. grynu pavidalu išnyko ir susiliejo su devocionaliniais vaišnavizmo judėjimais.[1]
Nors minima >200 pančaratros samhitų, iki šių laikų išliko nedaugelis tekstų: Brahmos samhita, Agastjos samhita, Ahirbudhnjos samhita, Sasvata samhita, Pauškara samhita, Padma samhita ir kt.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pāñcarātra.Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.p. 156