Ričardas Mikutavičius | |
---|---|
Gimė | 1935 m. vasario 26 d. Kaunas |
Mirė | 1998 m. liepos 1 d. (63 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Veikla | kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius. |
Žymūs apdovanojimai | |
L. d. k. Gedimino ordino Komandoro kryžius (1993 m.),[1]
|
Ričardas Mikutavičius (1935 m. vasario 26 d. Kaune – 1998 m. liepos 1 d. Kaune ) – Lietuvos kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius.
Mokėsi Kauno 15-oje pradinėje mokykloje, ketvirtojoje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventintas į kunigus. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui.
Kunigavimo pradžia – Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Vėliau dirbo Tauragėje, Eržvilke, Kelmėje, Panevėžiuke, Žeimelyje, Seredžiuje, Tytuvėnuose, Babtuose. Tytuvėnuose, pačiu „brandaus socializmo“ periodu (aštuntasis-devintasis XX a. dešimtmečiai) R. Mikutavičius bažnyčioje įkūrė literatūrinį stendą, kuriame buvo skelbiama Bernardo Brazdžionio, kitų išeivijos poetų poezija, Antano Maceinos filosofija, paties kunigo poezijos bandymai. Tytuvėnuose išryškėjo ir R. Mikutavičiaus trauka kolekcionavimui, meno vertybėms.
Nuo 1989 m. dirbo kunigu Kauno Vytauto Didžiojo, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiose, Aleksoto koplyčioje. Dėstė filosofines disciplinas Kauno medicinos universitete, LŽŪU ėjo kapeliono pareigas (Akademijos miestelis – paskutinė kunigavimo vieta).
1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius. 1994 m. išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nariu. 1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija. 1992 m. už publicistinę veiklą apdovanotas Prano Dovydaičio premija. 1992, 1994, 1995, 1996 m. išrinktas populiariausiu Kauno miesto žmogumi. 1993 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.[1]
1998 m. birželio 30 d. tapo smurto auka, buvo pavogta ir jo įgyta vertinga meno dirbinių kolekcija, kurios dalis tarptautinėmis pastangomis yra surasta. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Nors dauguma žinojo, kad R. Mikutavičius – poetas, eseistas, bet iki pat Sąjūdžio laikų jis nebuvo paskelbęs atskiros poezijos knygos. Tiesa, buvo žinomi jo eilėraščių ciklai, skirti Maironiui (1982 m.), A. Mackevičiui (1986 m.).
Eilėraščius pradėjo skelbti 1982 m. žurnale „Aidai“. 1989 m. Kauno rotušėje pristatė pirmąją poezijos knygą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, 1990 m. išspausdintas meditacinės poezijos rinkinys „Poterių upė“, 1992 m. – „Šviesos spalvos“, 1995 m. – „Žaizdos metafizika“, 1998 m. – „Spindintis virš mūsų“ 1999 m. – „Mirties vilties veidai“ ir kt. Daugiau kaip dešimties eseistinių, teologinių, filosofinių straipsnių autorius.
Videofilmas: