Sasnava | ||
---|---|---|
54°39′00″š. pl. 23°27′43″r. ilg. / 54.650°š. pl. 23.462°r. ilg. | ||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Marijampolės savivaldybė | |
Seniūnija | Sasnavos seniūnija | |
Gyventojų | 529 | |
Vikiteka | Sasnava | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Sosnowo |
Sasnava – miestelis Marijampolės savivaldybėje, prie kelio 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1938 m.), yra Sasnavos vidurinė mokykla, Sasnavos aerodromas, biblioteka, paštas (LT-69094). Veikia zuikių muziejus.[2] Yra tarybinių karių kapai. Miestelis pasižymi savo kraštovaizdžiu, pietiniu pakraščiu teka Sasna (dešinysis Šešupės intakas), telkšo Sasnavos tvenkinys.
Miestelio pavadinimas kilęs nuo upėvardžio Sasnà, kuris siejamas su prūs. sasnis 'kiškis' arba giminingu žodžiu śasnā („pilkà“).[3] Taigi, tai vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Sasnos upelio. Kazimieras Būga spėjo, kad žodžiai sasnis, sasnas yra prūsų kilmės ir reiškia „kiškis“.[4] Tokį žodį galėjo atnešti prūsai, XIII a. pabaigoje kryžiuočių išstumti iš savo žemių. Pagal šią versiją ir miestelio herbas sukurtas. Kita versija teigia, kad Sasnos upelis kilęs nuo lietuvių žodžio susna – „sunykęs, sudžiuvęs“.
Greta būsimosios Sasnavos prie Sasnos upės iš pradžių buvo Surgučių kaimas (pirmą kartą paminėtas 1738 m.). 1775 m. pirmą kartą paminėta Sasnava (vadinamoji būdelė, t. y. miško medžiagos perdirbimo įmonė), joje buvo 7 kiemai.
1817 m. marijonai pastatė koplyčią. Nors pirmoji mūrinė Sasnavos bažnyčia suprojektuota dar 1906 m., tačiau dėl I pasaulinio karo ji pastatyta tik 1928–1938 metais. Senoji Sasnavos bažnyčia atkurta Lietuvos liaudies buities muziejuje.
1829 m. greta Sasnavos nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos plentas. Po 1830–1831 m. sukilimo Sasnavoje kilo choleros epidemija. Per 1863–1864 sukilimą netoli Sasnavos, Čystoje Būdoje, įvyko pirmosios Lietuvos sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomene. 1882 m. Sasnavoje buvo 26 kiemai. XIX a. pabaigoje Sasnava – Marijampolės apskrities Kvietiškio valsčiaus kaimas, priklausęs Marijampolės parapijai.[5]
Per 1905–1907 m. Rusijos revoliuciją 1905 m. birželį įvyko politinis mitingas ir demonstracija. 1906 m. įkurti „Žiburio“ švietimo, 1907 m. – „Šviesos“ kultūros ir švietimo draugijos skyriai. XX a. tarpukariu miestelyje veikė aliejaus spaudykla, lentpjūvė, verpimo cechas. 1932 m. įsteigti paukštininkystės, gyvulininkystės ir daržininkystės kursai. 1932 m. susikūrė šaulių būrys, 1933 m. – organizacijos „Jaunoji Lietuva“ skyrius. 1941 m. iš Suvalkų krašto į Sasnavos apylinkes atkeldintos 82 rusų sentikių šeimos.[6]
LTSR laikais Sasnava buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1984 m. suformuotas Sasnavos tvenkinys. 2005 m. patvirtintas Sasnavos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Kvietiškio valsčius | Marijampolės apskritis |
1919–1950 m. | Sasnavos valsčiaus centras | |
1950–1995 m. | Sasnavos apylinkės centras | Kapsuko (Marijampolės) rajonas |
1995–2000 m. | Sasnavos apylinkės centras | Marijampolės rajono savivaldybė |
2000– | Marijampolės savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | ||||||||
1827 m. | 1857 m. | 1888 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
214 | 401 | 460 | 330 | 352 | 397 | 513 | ||
1982 m.[12] | 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
625 | 602 | 621 | 670 | 546 | 529 | - | ||
|
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Purviniškė – 2 km | |||||||||||
|
|||||||||||
PUSKELNIAI – 7 km MARIJAMPOLĖ – 12 km |
Igliškėliai – 12 km |