Semeliškės

Kitos reikšmės – Semeliškės (reikšmės).

Semeliškės
Semeliškių panorama
Semeliškės
54°39′50″š. pl. 24°39′32″r. ilg. / 54.664°š. pl. 24.659°r. ilg. / 54.664; 24.659 (Semeliškės)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Elektrėnų savivaldybė
Seniūnija	Semeliškių seniūnija
Gyventojų (2021)	516
Vikiteka	Semeliškės
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Semelìškės Kilmininkas: Semelìškių Naudininkas: Semelìškėms Galininkas: Semeliškès Įnagininkas: Semelìškėmis Vietininkas: Semelìškėse
Istoriniai pavadinimai	rus. Сумилишки[2][3]

Semeliškės – miestelis Elektrėnų savivaldybėje, į vakarus nuo Trakų, prie kelio  221  Vievis–Aukštadvaris . Seniūnijos centras, Semeliškių miestelio seniūnaitija. Valstybės saugomas urbanistikos paminklas, išsaugotas senasis suplanavimas su beveik trikampe aikšte, XIX a. pabaigos gatvių tinklas. Veikia Semeliškių gimnazija, vaikų darželis, paštas (LT-21301), ambulatorija, Semeliškių kultūros klubas, biblioteka (nuo 1946 m.), stovi medinė Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 m., yra vertingų dailės kūrinių) su varpine, Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčia (pastatyta 1857 m.), Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, XX a. pradžios vandens malūnas. Netoli miestelio (Dargonių miške) – masinių žydų žudynių kapavietė.

Paminklas „Semeliškės“ skirtas Semeliškių miestelio 740 metų jubiliejui, 2016 m.

Semeliškių gimnazija

Etimologija

Manoma, kad miestelio pavadinimas yra asmenvardinis vietovardis, tačiau neaišku, kokia buvusi pradinė to asmenvardžio lytis. Labiausiai tikėtina, kad ji buvusi Samilis (pagal vieną pirmųjų gyvenvietės minėjimų rašytiniuose šaltiniuose). Pasakojama, kad tas Samilis galėjęs būti įkurdintos prūsų genties vadas (tai vakarinių baltų asmenvardis). Kalbininkai mano, kad tai vienas seniausių priesagos -iškės vedinių Lietuvoje.^[4]

Gyvenvietė ilgą laiką buvo žinoma kaip Samiliškės, vėliau Semeliškiai,^[5] kol XX a. 1-ojoje pusėje nusistovėjo Semeliškės.

Geografija

Miestelis įsikūręs prie Strėvos, Dabintos ir Beržuolės upių, apsuptas didesnių ir mažesnių ežerų, todėl labai mėgstamas poilsiautojų. Didžiausias apylinkių ežeras yra Nestrėvantys, esantis į rytus nuo miestelio; šiauriau šio ežero yra mažesnis Beržuolis.

Istorija

Spėjama, kad gyvenvietė įkurta apie 1276–1283 m., kai Ldk Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. 1375 m. minimas Semeliškių kaimas. 1501 m. Ldk Aleksandras fundavo pirmąją bažnyčią. 1529–1567 m. vietovė pažymėta LDK neprivilegijuotų miestų sąraše, vėliau minimas miestelis, turėjęs turgaus ir prekymečių privilegijas, 1597 m. – Semeliškių valsčius. Daug kartų kentėjo nuo gaisrų ir karų.

Ilgą laiką Semeliškės priklausė didikams Riomeriams. XVIII a. jas valdė Zavišos. Šalia Semeliškių dvaro, kuris neišliko, išaugo miestelis. XIX a. Semeliškės buvo miestelis, Trakų apskrities Semeliškių valsčiaus ir seniūnijos centras.^[6]

Sovietmečiu Semeliškės buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1969 m. paskelbtos vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. 2002 m. patvirtintas Semeliškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1377, 1597 m.	Semeliškių valsčiaus centras	?
1861–1950 m.		Trakų apskritis
1950–1962 m.	Semeliškių apylinkės centras	Vievio rajonas
1962–1995 m.		Trakų rajonas
1995–1999 m.	Semeliškių seniūnijos centras	Trakų rajono savivaldybė
1999–		Elektrėnų savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3]	1897 m.^sur.	1901 m.*[2]	1902 m.	1923 m.^sur.[7]	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.[8]
410	968	500	785	878	587	623
1979 m.^sur.	1982 m.[9]	1986 m.[10]	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.[11]	2011 m.^sur.[12]	2021 m.^sur.
675	540	556	691	660	580	516
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Leonidas Šumskis (1945–2022), Lietuvos ir Rusijos estrados dainininkas.

Grindinys J. Basanavičiaus gatvėje

Masinių žydų žudynių vieta

Į šiaurės rytus nuo Semeliškių yra žydų holokausto masiniai kapai

Į šiaurės rytus nuo Semeliškių yra masinio žydų holokausto vieta. 1941 m. spalio 6 d. nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos Einsatzgruppen grupės egzekucijos metu nužudyta ir užkasta 962 Semeliškių, Žaslių ir Vievio žydų tautybės gyventojai: 213 vyrų, 359 moterys ir 390 vaikų.^[13] Prieš sušaudymą žydai buvo laikomi buvusiuose kultūros namuose Semeliškėse.

Tarptautinis bendradarbiavimas

• Šosnovo valsčius, Lenkija

Galerija

• 
  Semeliškių seniūnijos, pašto ir bibliotekos pastatas
• 
  Semeliškių cerkvė
• 
  Monumentas „Semeliškės“ skirtas Semeliškių miestelio 740 metų jubiliejui
• 
  2006 m. 730 m. Semeliškių miestelio jubiliejaus proga išleistas straipsnių rinkinys
• 
  Šalia miestelio driekiasi kelias  221  Vievis–Aukštadvaris 
• 
  Nestrėvančio ežeras šalia Semeliškių
• 
  Semeliškių simbolis – varpas
• 
  Atminimo akmuo prie bažnyčios
• 
  Pagrindinė gatvė

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Сумилишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901., 65 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 786 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 187–189
5. http://lithuanianphilately.com/postal-history/semeliskes.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
6. Sumiliszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 584 psl. (lenk.)
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Semeliškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 182 psl.
9. Semeliškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 94 psl.
10. Semeliškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 650
11. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Žydų žudynių vieta ir kapai Archyvuota kopija 2020-06-06 iš Wayback Machine projekto.

• Semeliškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 514 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	Jagėlonys – 10 km	ELEKTRĖNAI – 16 km Pastrėvys – 7 km
	Čižiūnai – 10 km AUKŠTADVARIS – 14 km		Bagdononys – 5 km Daugirdiškės – 6 km