Subačius | ||
---|---|---|
55°44′02″š. pl. 24°46′44″r. ilg. / 55.734°š. pl. 24.779°r. ilg. | ||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė | Kupiškio rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Subačiaus seniūnija | |
Gyventojų | 113 | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Субочь[2], lenk. Subocz |
Subačius (arba Senasis Subačius) – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, į pietryčius nuo Subačiaus geležinkelio stoties (Subačiaus miesto), šalia kelio 1203 Troškūnai–Surdegis–Subačius , prie Viešintos upės. Subačiaus miestelio seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1884 m.).
Šalia Subačiaus yra Lėvens kraštovaizdžio draustinis. Netoli miestelio yra Subačiaus viensėdis.
Iš kur kilo Subačiaus pavadinimas nėra iki galo aišku. Tikėtina, kad jis kilęs iš slaviško asmenvardžio Subačius (pavardėje tik skiriasi pavardės kirtis – Sùbačius), kadangi slavams buvo būdinga pavadinti kūdikį pagal jo gimimo dieną, pvz., dabartinės pavardės Понедельник, Середа ir pan.). Tačiau gali būti ir taip, kad pavadinimas kilo nuo čia veikusių turgų šeštadieniais (vadintų subatomis).[3] „Kauno dekanatų parapijų geografiniame aprašyme“ (1784 m.) gyvenvietė pavadinta Subocz alias Kumpiniki, tai leidžia juos sieti su anksčiau (1586 m.) šaltiniuose minėtomis Kumpiniškėmis (žr. Aleksandrowicz St. Geneza i rozwój sieci miasteczek Białorusi i Litwy do poł. 17 w.).
Rašytiniuose šaltiniuose (M. Strijkovskio „Lenkijos ir Lietuvos kronika“) minimas nuo 1582 m. 1590 m. pakancleris J. Valavičius karaliaus Žygimanto Vazos pavedimu pastatė pirmą bažnyčią. 1645 m. Subačius gavo prekybos privilegiją. Miestelis nukentėjo per XVII a. vidurio karą. 1737 m. Subačiuje surašyta 19 sodybų, smuklė ir malūnas. 1765 m. inventoriuje vadinamas miestu, jame buvo 27 dūmai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.
1806 ir 1881 m. Subačius nuniokotas gaisrų. 1884 m. miestelyje pastatyta dabartinė Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia. XIX a. pabaigoje jis minimas kaip miestelis Vilkmergės apskrities Subačiaus valsčiuje.[4] Netrukus Senąjį Subačių nurungė Naujasis Subačius, iškilęs prie geležinkelio. Prie to prisidėjo ne tik geležinkelio gyvenvietės plėtra, bet ir 1885 m. Senąjį Subačių nusiaubęs gaisras, kai beveik visas miestelis sudegė.
Nuo 1908 m. veikė Blaivybės ir Šviesos draugijos (ši rengė viešus vakarus su vaidinimais) skyriai. Tarpukariu miestelyje veikė vaistinė, kooperatyvas „Artojas“, Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo skyrius, smulkaus kredito ir žemės ūkio draugijos, pieninė, malūnas su lentpjūve. Veikė pavasarininkai, šauliai, tolstojininkai (neilgai), kairioji švietimo draugija (vėliau prisidėjo prie jaunimiečių, 1933 m. uždaryta).[5]
LTSR laikais – kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XVI a. 2-oji pusė | Subačiaus seniūnijos centras | ? |
1861–1915 m. | Subačiaus valsčius (XIX a. jo centras) |
Vilkmergės apskritis |
1919–1946 m. | Panevėžio apskritis | |
1946–1950 m. | Kupiškio apskritis | |
1950–1995 m. | Subačiaus apylinkė | Kupiškio rajonas |
1995– | Subačiaus seniūnija | Kupiškio rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||||
1868 m.*[2] | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1982 m.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
391 | 308 | 680 | 319 | 350 | 347 | 316 | ||
1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | - | ||
292 | 226 | 194 | 149 | 113 | - | - | ||
| ||||||||
|
Iš Subačiaus kilusi tarpukario operos solistė Vincė Jonuškaitė, amžininkų vadinta „dieviškąja Vince“. Jos vardas 1997 m. suteiktas Subačiaus pradžios mokyklai, šiai minint 220 metų jubiliejų. Čia gimė kalbininkas Pranas Skardžius; jo namas pažymėtas memorialine lenta. Subačiuje gimė Povilas Gaidys, Klaipėdos teatro režisierius. Vienkiemyje netoli Subačiaus gimė Australijos lietuvių rašytoja Agnė Lukšytė.
Subačiuje užaugo pianistė Birutė Nasvytytė.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
SUBAČIUS – 4 km | |||||||||||
|
Rudiliai – 9 km | ||||||||||
Raguvėlė – 12 km | Surdegis – 9 km Viešintos – 16 km |