Tadeusz Lehr-Spławiński | |
---|---|
Gimė | 1891 m. rugsėjo 20 d. Krokuva, Galicijos ir Lodomerijos karalystė, Cisleitanija, Austrija-Vengrija |
Mirė | 1965 m. vasario 17 d. (73 metai) Krokuva, Lenkija |
Veikla | kalbininkas |
Alma mater | Jogailos universitetas |
Tadeušas Ler-Splavinskis (lenk. Tadeusz Lehr-Spławiński, 1891 m. rugsėjo 20 d. Krokuva, Galicijos ir Lodomerijos karalystė, Cisleitanija, Austrija-Vengrija – 1965 m. vasario 17 d. Krokuva, Lenkija)[1][2] – lenkų kalbininkas, slavistas.
Gimė 1891 m. rugsėjo 20 d. Krokuvoje inžinieriaus Edvardo Lero ir Marijos (mergautinė pav. Splavinski) šeimoje. Mokėsi Krokuvos Karaliaus Jono III Sobieskio gimnazijoje; 1909–1915 m. Jogailos universitete studijavo kalbotyrą, lenkų literatūros istoriją ir klasikinę filologiją.[3] 1915–1918 m. Zakopanėje dėstė lenkų kalbą.
1918 m. tapo Jogailos universiteto docentu. Buvo šių universitetų profesorius: Poznanės (1919–1922), Lvovo (1922–1929) ir Jogailos (1929–1962). 1938–1939 ir 1945–1946 m. buvo Jogailos universiteto rektorius, 1945–1962 m. vadovavo šio universiteto slavų filologijos katedrai; taip pat buvo kalbotyros instituto direktorius ir žurnalo „Rocznik slawistyczny“ redaktorius.
1939 m. lapkričio 6 d., vykdant Krokuvos profesorių suėmimo operaciją, buvo hitlerininkų areštuotas ir uždarytas į Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklą; išlaisvintas 1940 m. vasarį, vokiečių okupacijos metu slapčia dėstė.
Tyrė slavų kalbų istorinę gramatiką, slavų tautų istoriją ir etnografiją. Parašė daugiau kaip 400 darbų, tarp jų „O mowie Polaków w Galicji Wschodniej“ ir „O pochodzeniu i praojczyźnie Słowian“. Bažnytinės slavų, lenkų, čekų, rusų kalbų vadovėlių autorius.
Lenkijos švietimo akademijos, Lenkijos mokslų akademijos (1928 narys korespondentas, 1952 tikrasis narys), Prahos slavų instituto, Lvovo mokslų draugijos narys. Prahos ir Sofijos universitetų garbės daktaras.
Mirė 1965 m. vasario 17 d. Krokuvoje.