Užusaliai | ||
---|---|---|
54°58′55″š. pl. 24°11′42″r. ilg. / 54.982°š. pl. 24.195°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Jonavos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Užusalių seniūnija | |
Gyventojų | 615 | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Александровская слобода |
Užusaliai – kaimas Jonavos rajono savivaldybėje, 19 km į pietvakarius nuo Jonavos, prie geležinkelio ruožo Kaunas–Jonava. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Užusalių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-55044), kultūros centras, Užusalių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (stačiatikių), Užusalių sentikių cerkvė ir parapija, kapinės (taip pat ir II pasaulinio karo aukų). Vystoma medienos apdirbimo pramonė.
Užusaliai yra priešdėlio užu- vedinys nuo lietuviško žodžio sala („iš visų pusių vandens apsuptas sausumos plotas; pakilesnis, sausas žemės plotelis liūne, raiste; ariamos žemės, dirvos plotelis tarp pievų“).[2]
Pro kaimą teka Šešuva ir jos intakas Pravarta. Aplink Užusalius yra daug miškų, pelkių ir balų. Telkšo Užusalių tvenkinys.
Šis kaimas iš seniausių laikų buvo lietuvių gyvenamas. Minimas nuo 1744 m. 1863 m. sukilimo metu rusai sudegino sodybas, jo gyventojus ištrėmė ar išgainiojo, o jų vietoje įkurdino rusus sentikius ir pavadino gyvenvietę Aleksandrovskaja sloboda (pagal cerkvę, pavadintą Aleksandro Neviškio garbei). 1866 m. sukilėlių lėšomis rusų valdžia pastatė mūrinę stačiatikių cerkvę su keliais bokštais, įsteigė mokyklą, kuriai pastatyti erdvūs namai. XIX a. pabaigoje minimas Užusalių dvaras Kauno apskrityje.[3]
1923 m. čia buvo 70 sodybų ir 488 gyventojai. Veikė mokykla, sentikių parapija, kuriai priklausė ir kitų kaimų sentikiai. 1940 m. įkurta biblioteka.
1941 m. birželį tarybinė valdžia įkalino Užusalių šventiką, jo šeimą ištrėmė. 1940–1941 m. Užusalių rusai stipriai rėmė Lietuvą okupavusius bolševikus, o kai šie iš Lietuvos traukėsi, dalis jų pabėgo į Rusiją. Likusieji slapta (ypač 1943–1944 m.) rėmė bolševikų parašiutininkus ir partizanus. 1941 m. rugsėjo 12 d. kaiman atvyko 8 sunkvežimiai. Vokiečių ir lietuvių 2-ojo PPT bataliono kariai kartu su vietos policija apsupo kaimą ir visus gyventojus suvarė į mokyklos kiemą. Grupę kaimo gyventojų jie suvarė į kapines ir ten sušaudė, žuvo 48 žmonės.[4][5]
Sovietmečiu kaimas buvo „Naujojo gyvenimo“ kolūkio centrinė gyvenvietė, vėliau Kalnėnų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurtas visuomeninis kovų šlovės muziejus. Į Užusalius persikėlė sentikių parapija iš Paskutiškių, kuri buvusiame Užusalių vaikų darželio pastate įkūrė maldos namus. Parapijai priklauso ir gretimi kaimai Šafarka, Kalnėnai, Išorai ir kt.
2012 m. sausio 23 d. patvirtintas Užusalių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. pabaiga – 1915 m. | Užusalių valsčius (ilgą laiką jo centras) | Kauno apskritis |
1919?–1931 m. | Turžėnų valsčius | |
1931–1947 m. | Jonavos valsčius | |
1947–1950 m. | Karmėlavos valsčius | |
1950–1955 m. | Užusalių apylinkės centras | Vilijampolės rajonas |
1955–1962 m. | Jonavos rajonas | |
1962–1965 m. | Kauno rajonas | |
1965–1995 m. | Jonavos rajonas | |
1995– | Užusalių seniūnijos centras | Jonavos rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1983 m.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
320 | 488 | 329 | 402 | 545 | 662 | ||
1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
693 | 712 | 844 | 584 | 615 | - | ||
|
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
JONAVA – 19 Išorai – 5 km |
|||||||||||
|
|||||||||||