Adomas Kazanovskis
| Adomas Kazanovskis | |
|---|---|
| |
| Kazanovskiai | |
| |
| Gžimala (herbas) | |
| Gimė | 1599 m. |
| Mirė | 1649 m. gruodžio 25 d. (~50 metų) |
| Tėvas | Zigmuntas Kazanovskis |
| Motina | Elžbieta Humnicka |
| Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Sluškaitė |
| Veikla | Lenkijos dvaro maršalka, didysis karūnos pakamaris, didysis karūnos stalininkas, |
 Vikiteka |
Adomas Kazanovskis |
Adomas Kazanovskis (lenk. Adam Kazanowski) (1599 m. - 1649 m. gruodžio 25 d.) – nuo 1634 m. didysis karūnos pakamaris, nuo 1643 m. didysis karūnos stalininkas, 1643-1649 m. Lenkijos dvaro maršalka, Barysavo, Bielsko, Naujojo Targo, Soleco, Kozenicės ir Varkos seniūnas. Nuo 1640 m. Veličkos druskininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystėje kartu su broliu Stanislavu augo vienoje aplinkoje kartu su būsimu karaliumi Vladislovu Vaza. Kai 1632 m. Vladislovas Vaza tapo karliumi, Adomui Kazanovskiui suteikė daug privilegijų ir dovanų. Ganėtinai greitai buvo paskirtas karaliaus pastalininkiu, o vėliau ir stalininku.
Daugliui to meto amžininkų Adomas Kazanovskis atrodė labai nemalonus žmogus, siekiantis prisigrobti kuo daugiau turtų ir skleisti intrigas. Kartą kai baigėsi visi karaliaus pinigai, šis jam paskolino daug pinigų sakydamas Mano didenybe, aš negaliu tapti vargšu būdamas šalia jūsų, bet aš nebūsiu turtingu neturėdamas jūsų šalia. Tokia draugystė suteikė jam didelę galią ATR valdyme. Nors jam nerūpėjo užsienio politika, bet jis labai mėgo klausytis ką kiti žmonės kalba apie karalių, vėliau viską papasakodamas karaliui. Žinodamas daug paslapčių jis kurdavo įvairiausias intrigas.
1632 m. iš karaliaus gavo žemės Varšuvos apylinkėse, kur pradėjo Varšuvos Kazanovskių rūmų statybas, kurie tuo metu buvo patys prabangiausi visoje ATR. Po jo mirties vienas jo amžininkas rašytojas rašė: Niekada dar ši šalis nematė tiek turto sukaupto vieno žmogaus rankose. Toks pinigų švaistymas labai nepatiko ATR seimui, bet tai neturėjo jokios įtakos, nes Kazanovskis buvo didelis karaliaus draugas. 1633 m. vedė Elžbietą Sluščanką (1619-1671). Finansavo karmelitų vienuolyno statybas Bielsko mieste, o 1641 m. ir bažnyčios statybas.
Jo įtaka sumažėjo kai karalius vedė Habsburgietę Sesiliją Renatą. Su šia moterimi Kazanovskis tapo dideliais priešais. Mirė 1649 m., palaidotas Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedroje bazilikoje. Vaikų neturėjo.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kazanovskių rūmai dešinėje, Osolinskių kairėje (Abu šie rūmai buvo sugriauti 1650 m. švedų ir Brandenburgo) -
Kazanovskių rūmai -
-
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biografija (lenk.) Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto..
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Stanislovas Pšyjemskis |
 1643–1649 |
Po to: Jurgis Sebastijonas Liubomirskis |