Hartlis Šokrosas angl. Hartley Shawcross | |
---|---|
Gimė | 1902 m. vasario 4 d. Gysenas, Vokietija |
Mirė | 2003 m. liepos 10 d. (101 metai) Koubičas, Rytų Saseksas, Anglija |
Tėvas | John Shawcross |
Motina | Hilda Constance Asser |
Sutuoktinis (-ė) | Alberta Rosita Shyvers |
Veikla | britų teisininkas, politikas, parlamentaras, Jungtinės Karalystės teisingumo ministras, vyriausiasis britų kaltintojas Niurnbergo procese |
Partija | Leiboristų partija |
Alma mater | Ženevos universitetas |
Hartley William Shawcross, Baron Shawcross (GBE, PC, KC; 1902 m. vasario 4 d. Gysene, Vokietija – 2003 m. liepos 10 d. Koubiče, Rytų Sasekse) – britų teisininkas, politikas, parlamentaras, Leiboristų partijos narys, Jungtinės Karalystės teisingumo ministras, vyriausiasis britų kaltintojas Niurnbergo procese.
H. W. Shawcross gimė Gysene, Vokietijoje, britų John ir Hilda Constance (Asser) Shawcross šeimoje.[1] Tėvas buvo anglų literatūros profesorius Gysene, J. V. fon Gėtės kūrinių vertėjas į anglų kalbą. Motina – angažuota sufražistė.
H. W. Shawcross augo Londone, Dulviče lankė mokyklą. Studijavo Ženevos universitete Šveicarijoje.[2]
Nuo 1925 m. dirbo baristeriu Grėjaus namuose. 1939 m. tapo Karūnos patarėju (King’s Counsel); jauniausias kada nors ėjęs šias pareigas teisininkas.[reikalingas šaltinis] 1941 m. Sasekso taikos teisėjas (angl. Justice of the Peace, funkcijos kaip arbitro). 1941–1944 m. miesto teisėjas Salforde, 1946–1961 m. taip pat ir Kingstone prie Temzės. 1946–1951 m. generalinis atornėjus C. Attlee kabinete.[3]
Vedė 3 kartus. Pirmą kartą – 1924 m. gegužės 24 d., žmona Alberta Rosita Shyvers (m. 1944 m.).