Justinas Staugaitis

Justinas Staugaitis
Telšių vyskupas

Gimė	1866 m. lapkričio 14 d. Tupikai, Žvirgždaičių valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1943 m. liepos 8 d. (76 metai) Telšiai
Palaidotas (-a)	Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra
Nepriklausomybės Akto signataras
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas

Veikla	vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Partija	Lietuvos krikščionių demokratų partija

Alma mater	1890 m. Seinų kunigų seminarija

Vikiteka	Justinas Staugaitis

Justinas Staugaitis (1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Žvirgždaičių valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija – 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose) – vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Biografija

Šeimoje buvo vyriausias iš penkių vaikų, brolis Antanas Staugaitis. Mokėsi Naumiesčio pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. 1890 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1890 m. birželio 24 d. įšventintas kunigu.

Kunigavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietose: Alytuje, Balbieriškyje, Seinų vyskupijos bažnyčiose. Varšuvos Šv. Aleksandro bažnyčios vikaras. 1905 m. iš Lenkijos grįžo į Lietuvą. Marijampolėje įsteigė „Žiburio“ draugiją, jo iniciatyva įkurtos kelio pradžios mokyklos, senelių ir vaikų prieglauda, mergaičių progimnazija, įsteigta „Žagrės“ draugija. 1906 m. paskirtas pirmuoju Lekėčių klebonu, 1912–1916 m. – klebonas Pakuonyje, vėliau – Aukštosios Panemunės klebonas ir Garliavos dekanas. Kunigaudamas Marijampolėje, 1905 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį, o 1906 m. įsteigė „Žiburio” draugiją neturtingiems moksleiviams bei studentams remti.

Nuo 1922 m. – Seinų kapitulos kanauninkas, 1924 m. – prelatas. 1926 m. atkeltas į Telšius vadovauti naujai sukurtai Telšių vyskupijai vietoje buvusios Žemaičių vyskupijos, kuri buvo padalinta popiežiaus potvarkiu į mažesnes. 1926–1943 m. Telšių vyskupas ordinaras, Klaipėdos prelatūros valdytojas bei 1927 m. Telšių kunigų seminarijos įkūrėjas. Jo iniciatyva Telšių vyskupijoje buvo įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 5 vyrų, 11 moterų vienuolynų.

Nuo 1911 m. Lietuvių mokslo draugijos narys, 1909–1912 m. žurnalo „Vadovas“ redaktorius.

Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Paskutiniai žodžiai: „Dieve, saugok Lietuvą…“. Palaidotas Telšių katedroje.

Politinė veikla

1917 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, buvo išrinktas į konferencijos prezidiumą. Konferencijoje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, nuo 1918 m. sausio mėn. Lietuvos Tarybos vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Vėliau – Valstybės Tarybos vicepirmininkas. 1919–1920 m. Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas.

Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovų. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Išrinktas antruoju Steigiamojo Seimo vicepirmininku, vėliau pirmasis vicepirmininkas.

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo atstovas. Seimo vicepirmininkas, 1923 m. rugpjūčio 10 d. – 1925 m. sausio 27 d. pirmininkas.^[1] Joks kitas Lietuvos kunigas lig šiol nepasiekė tokios svarbos pareigų Lietuvos politikoje ir bažnyčioje kaip J. Staugaitis.

Spaudos veikla

Publicistas, katalikybės ideologas savo darbus tikybos, moralės, politikos tematika spausdino „Šviesoje“, „Ūkininke“, „Šaltinyje“, „Viltyje“, „Vilniaus žiniose“, „Bažnytinėje apžvalgoje“, „Spindulyje“, „Tiesos kelyje“, „Švietimo darbe“, „Naujojoje Romuvoje“. Organizavo „Žemaičių prietelio“ laikraštį, kuris tapo visos Žemaitijos savaitraščiu.

Iš viso išleido 17 knygų ir parašė daugiau kaip 350 straipsnių. Būdamas Telšių vyskupijos vadovu J. Staugaitis Telšiuose 1934–1935 m. parašė trijų tomų romaną „Tiesiu keliu“. Išlikęs jo apysakos „Tarp jausmų ir pareigos“ 170 puslapių rankraštis. Lietuvių katalikų mokslo akademija drauge su vyskupo giminaičiais išleido Telšiuose parašytą J. Staugaičio knygą „Mano atsiminimai“ apie Lietuvos istorijos XX a. pradžios autentiškus įvykius.

Galerija

1922 m. pašto ženklas, iš kairės: J. Staugaitis, A. Smetona, S. Šilingas
Atminimo akmuo tėviškėje Tupikuose^[2]
Kapas Telšiuose

Literatūra

Staugaitis Justinas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 56.
Manelis P., Vyskupas Justinas Staugaitis, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Roma 1961, t. 4, p. 272–274.
Staugaitis Justinas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 28, p. 475–476.
Laukaitytė R., Staugaitis Justinas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 360–362.
Staugaitis Just., Mano atsiminimai, Vilnius, 2006.
Laukaitytė R., Staugaitis Justinas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 486–487.
Stasys Vaitekūnas. Justinas Staugaitis. Vyskupas, politikas, tautos dvasios ir valstybės puoselėtojas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011.

Šaltiniai

↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
↑ „J. Staugaičio tėviškės vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai: Žemaičių vyskupas	Telšių vyskupas 1926–1943	Po to: Vincentas Borisevičius

[1] Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

[2] „J. Staugaičio tėviškės vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[1]

[2]