Kazimieras Ragulskis

   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Kazimieras Ragulskis
Gimė 1926 m. spalio 15 d.
Klovainiai, Šiaulių apskritis
Mirė 2023 m. gruodžio 24 d. (97 metai)
Kaunas
Tėvas Mykolas Ragulskis
Motina Liucija Kazlauskaitė-Ragulskienė
Sutuoktinis (-ė) Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė
Vaikai Liutauras, Minvydas
Veikla inžinierius mechanikas
Organizacijos TSRS mokslų akademija
Lietuvos mokslų akademija
Išsilavinimas habilituotas tecnologijos mokslų daktaras
Alma mater 1951 m. Kauno politechnikos institutas

Kazimieras Ragulskis (1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, Šiaulių apskrityje – 2023 m. gruodžio 24 d. Kaune[1][2]) – Lietuvos inžinierius mechanikas, akademikas.[3]

Kilmė ir šeima

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Tėvas – Mykolas Ragulskis, Stanislovo (1873–1949) valstietis.
  • Motina – Liucija Kazlauskaitė-Ragulskienė, Juozapo (1896–1983) valstietė.
  • Brolis – Petras Ragulskis (1922–1945), pasipriešinimo dalyvis.
  • Brolis – Vytautas Ragulskis (1925–1969), valstietis.
  • Brolis – Aloyzas Ragulskis (1932–1974), mokslų daktaras, vyr. mokslo darbuotojas.
  • Žmona – Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931–2009), habilituota daktarė, profesorė.
  • Sūnus – Liutauras Ragulskis (g. 1960 m.), mokslų daktaras.
  • Sūnus – Minvydas Ragulskis (g. 1967 m.), habilituotas daktaras, profesorius, akademikas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934–1938 m. lankė ir baigė Klovainių pradinę 4 klasių mokyklą. 1938–1940 m. lankė ir baigė Pakruojo pradinės mokyklos 5 ir 6 klases. 1940–1946 m. lankė ir baigė Linkuvos gimnaziją. 1946–1951 m. lankė ir baigė Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą įgydamas inžinieriaus mechaniko specialybę. 1952–1954 m. SSRS MA Mašinų mokslo instituto aspirantas, 1954 m. įgijo technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) mokslinį laipsnį. 1963 m. apsigynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją.

1948–1952 m. darbas pramonėje kartu studijuojant KPI. 1954–1963 m. m. darbas Lietuvos MA institute moksliniu bendradarbiu, vėliau laboratorijos vedėju. 1963–1993 m. Kauno politechnikos instituto laboratorijos vedėjas, vėliau performuotos į mokslinį centrą „Vibrotechnika“ mokslinis vadovas. Nuo 1987 m. buvo TSRS mokkslų akademijos, 1987–2011 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, nuo 2011 m. buvo narys emeritas.

K. Ragulskis nebuvo gavęs jokio TSRS valstybinio medalio ir ordino. Tačiau jis už įžymius mokslo ir technikos pasiekimus buvo apdovanotas TSRS ir kitų šalių žinybinių organizacijų ženklais bei medaliais, premijų laureatų vardais. Apie K. Ragulskį ir jo vadovaujamą mokslinę mokyklą TSRS Centrinė kino studija sukūrė du dokumentinius trumpametražius filmus.

K. Ragulskis sukūrė naują mokslinę sritį, taip vadinamą precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką. Sukūrė naujus ir išvystė žinomus netiesinių dinaminių sistemų efektus bei savybes, suformulavo tos srities atskirų krypčių mokslinius pagrindus, sukūrė principus naujoms sistemoms sudaryti, kuriuos su savo mokiniais išvystė iki taikomųjų mokslo rezultatų inžinerinei praktikai. Gauti rezultatai yra aktualūs šiuolaikiniam ir ateities mokslui ir technikai.

K. Ragulskio pasiekimų atžymėjimas. Jis yra 28 monografijų, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų bei patentų autorius bei bendraautoris, per 160 leidinių redaktorius. Jis mokslinių darbų „Vibrotechnika“ (69 leidiniai rusų k.), žurnalo „Vibration Engineering“ (JAV, 16 numerių), tarptautinių žurnalų „Journal of Vibroengineering“ (8 numeriai į metus anglų k.) ir „Journal of Measurements in Engineering“ (4 numeriai į metus anglų k.), serijos knygų „Библиотека инженера по вибротехнике“ (изд-во Машиностроение, rusų k., keliolika knygų) ir kai kurių kitų leidinių vyr. redaktorius. Keletas knygų ir keliolika leidinių paskelbta užsienyje anglų k.

K. Ragulskis tapo nepralenkiamu Lietuvoje pagal paruoštų mokslininkų (su moksliniais laipsniais) skaičių ir buvo rekordininkas TSRS. Jo mokinių parengtos (apie 300 daktaro ir habilituoto daktaro) disertacijos buvo itin vertinamos, net TSRS aukščiausios atestacinės komisijos (VAK) sąjunginiame suvažiavime 1980 m. buvo paminėtas puikus K. Ragulskio darbas. Tai atspindėta ir VAK išleistoje knygoje. Jam vieninteliam iš Baltijos respublikų buvo suteiktas SSRS nusipelniusio išradėjo vardas.[1]

Įvertinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1967, 1974, 1986 m. LTSR valstybinė premija (su kitais)
  • 1974, 1978, 1980, 1982 m. akademiko S. Vavilovo premija
  • 1974 m. LTSR nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas
  • SSRS nusipelnęs išradėjas
  • LSSR MT premijos laureatas
  • LMA Kazimiero Semenavičiaus premijos laureatas
  • 2020 m. Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis
  • 2022 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
  • SSRS konkurso „Technika – progreso variklis“ laureatas
  • SSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos apdovanotas laureato ženklu, 2 didžiaisiais medaliais, garbės diplomais, 7 aukso ir keletu sidabro bei bronzos medalių
  • SSRS ir Rusijos MA ženklai
  • SSRS aukštojo mokslo ministerijos ženklas
  • SSRS išradėjų ir racionalizatorių draugijos žymūno ženklai
  • SSRS mokslinių-techninių draugijų ženklai
  • Tarptautinės išradybos parodos aukso medalis
  • Rusijos nacionalinės taikomųjų Mokslų akademijos platinos medalis
  • Lietuvos geriausio metų išradimo konkursų „Eureka“ prizai
  • Udmurtijos vyriausybės medalis ir garbės diplomas
  • Kauno m. Santakos garbės ženklas (2006 m.)
  • Chmelnickio nacionalinio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaras

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Kazimieras Ragulskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2023-12-25.
  2. ↑ Mirė akademikas Kazimieras Ragulskis. LRT. 2023-12-25. Nuoroda tikrinta 2023-12-25.
  3. ↑ Kauno technologijos universitetas, profesoriai emeritai Archyvuota kopija 2014-07-29 iš Wayback Machine projekto.
  • Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Science and Arts of Lithuania, 74. – Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. – 728.
  • В. В. Клюев. Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса. – Москва: Спектр, 2012. – 192.
  • Profesorė Vyda Kęsgailaitė – Ragulskienė (1931–2009). Monografija. Lietuvos Mokslas. Science and Arts of Lithuania. Kn. 74. Vilnius: Mokslotyros Institutas, 2009. – 568 p.
  • Ragulskis K. Vibrotechnika 50. Kaunas, VĮ Vibroengineering, 2013, 204 p.
  • Ragulskis K., Rondomanskas M., Bubulis A. Virpesiai moksle, technikoje ir žmonijos progrese. Kaunas, VĮ Vibroengineering, 2014, 88 p.