Kačerginė | ||
---|---|---|
54°55′59″š. pl. 23°43′08″r. ilg. / 54.933°š. pl. 23.719°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kauno rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kačerginės seniūnija | |
Gyventojų | 739 | |
Vikiteka | Kačerginė | |
Kačerginė – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kauno, kairiajame Nemuno krante esančiame pušyne. Čia yra 1908 privažiuojamasis kelias prie Kačerginės nuo kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai . Kačerginės seniūnija. Veikia Kačerginės pagrindinė mokykla, vaikų sanatorija „Žibutė“[2] su Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ mokykla, Kačerginės biblioteka (nuo 1948 m.), paštas (LT-53088), vaikų darželis, ambulatorija, dvi maisto prekių parduotuvės, Prano Mašioto parkas. 1962 m. atidarytas Kačerginės automobilių ir motociklų sporto kompleksas „Nemuno žiedas“, kuriame vyksta ir tarptautinės varžybos.
Kačerginės Šv. Onos koplyčia (pastatyta 1998 m.), paminklas Lietuvos partizanams (pastatytas 1994 m., autorius Jonas Lukšė). 2014 m. buvo atgaivinta prieplauka, įrengtas dviračių takas nuo Marvelės iki Kačerginės, besijungiantis su pačiame miestelyje įrengtais pėsčiųjų-dviračių takais.
Steigiamas Kačerginės universalus daugiafunkcis centras.[3]
Miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio – pavardės Kačergis ir priesagos -inė. Iš žmonių pasakojimų ir kitų šaltinių galima manyti, kad bene pirmasis šių vietų gyventojas buvęs būtent Kačergis. Tokia pavardė pakaunėje ir dabar pasitaiko.[4] Pavardė tikriausiai slaviškos kilmės (rus. кочерга – „žarsteklis“).
Tarpukariu buvo idėjų vasarvietę pavadinti Pušilu („pušų šilas“). Netoli Zapyškio anksčiau būta vienkiemio, kuris taip pat vadinosi Kačergine.
Į pietryčius nuo Kačerginės yra Pyplių piliakalnis. Vakarinė gyvenvietės dalis anksčiau buvo Palankių kaimas. Kačerginė išaugo po I pasaulinio karo, iš esmės kaip vasarvietė (dėl gražios gamtos ir gryno oro pušyne) žvejų gyvenvietės vietoje. 1933 m. paskelbta kurortu (vasarviete). Tarpukariu tai buvo žymių lietuvių mokslininkų, rašytojų, menininkų vasarvietė.[5]
Netoli Kačerginės, miške, buvo 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių būrio (apie 40 žmonių) štabas. 1948 m. ir 1951 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 18 Kačerginės gyventojų.[6]
1946 m. Kačerginė smarkiai nukentėjo per Nemuno potvynį. 1946 m. rugpjūčio 3 d. gavo miesto tipo gyvenvietės statusą (kaip vasarvietė). 1945 m. įkurta ambulatorija, paštas. 1962 m. įkurta vaikų sanatorija „Žibutė“ su sanatorine mokykla.Sovietmečiu Kačerginė išsaugojo poilsiavietės statusą. Šiuo laikotarpiu joje išaugo pionierių stovyklos: „Fučiko“ vardo, „Žvaigždutė“, „Dobilėlis“, „Liepsnelė.
1997 m. gegužės 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 486 Kačerginės miestas paskelbtas miesteliu.[7] 1998 m. pastatyta Kačerginės Šv. Onos koplyčia. 1999 m. patvirtintas Kačerginės herbas. 2017 m. vasario 22 d. Kačerginei suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1946–1950 m. | miesto tipo gyvenvietė | Kauno apskritis | |
1950–1953 m. | Panemunės rajonas | Kauno sritis | |
1953–1955 m. | |||
1955–1995 m. | Kauno rajonas | ||
1997– | Kačerginės seniūnija | Kauno rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m. | |||||||
1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1977 m.[11] | 1979 m.sur.[12] | 1985 m.[13] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
97 | 336 | 492 | 700 | 641 | 900 | ||
1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2015 m. | 2021 m.sur. | - | ||
738 | 715 | 772 | 790 | 739 | - | ||
|
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Zapyškis – 5 km Kluoniškiai – 6 km |
|
||||||||||
Gaižėnai – 2 km | AKADEMIJA – 10 km KAUNAS – 16 km |