Liudvikas Simutis | |
---|---|
Gimė | 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatava, Luokės valsčius |
Mirė | 2014 m. lapkričio 4 d. (79 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Seniavos kapinėse |
Tėvas | Adomas Simutis |
Motina | Stefanija Simutienė |
Sutuoktinis (-ė) | Irena Simutienė |
Vaikai | Tadas, Indrė, Algirdas, Audra, Sigita, Rokas |
Veikla | rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas |
Partija | 1993 m. TSLK |
Liudvikas Simutis-Jaunutis (1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavoje, Luokės valsčius, Telšių apskritis – 2014 m. lapkričio 4 d. Kaune) – Lietuvos rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas, signataras.
Tėvas Adomas Simutis 1941 m. nukankintas Rainiuose. 1943–1962 m. mokėsi vidurinėje mokykloje. Rėmė Lietuvos partizanus, buvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ryšininkas, vėliau dalyvavo ginkluotose akcijose. 1952–1955 m. Kaunatavos mokyklos vyr. pionierių vadovas. 1955 m. suimtas ir nuteistas mirties bausme, tačiau 1956 m. SSRS AT prezidiumo sprendimu mirties bausmė pakeista 25 metais lagerio. 1955–1977 m. buvo kalinamas Mordovijos lageriuose.
Grįžęs į Lietuvą dirbo pagalbiniu darbininku vaikų darželyje Klaipėdoje, 1977–1978 m. Kalvarijos bažnyčios zakristijonu, 1979–1990 m. Kauno hidrogeologinėje ekspedicijoje staliumi. Per lagerio laikų draugus įsitraukė į pogrindžio spaudos leidybą, bendradarbiavo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“, „Aušroje“. Prasidėjus Atgimimui, aktyviai dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų bei Sąjūdžio veikloje. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras.[1]
1993 m. tapo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos nariu, buvo vienas iš šios partijos Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių. Dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio tarybos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio veikloje. L. Simučiui pripažintas kario savanorio teisinis statusas.[2]
Palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.[3]