Upytė
Kitos reikšmės – Upytė (reikšmės).
| Upytė | ||
|---|---|---|
| ||
  Upytė |
||
| 55°39′04″š. pl. 24°13′55″r. ilg. / 55.651°š. pl. 24.232°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Panevėžio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Upytės seniūnija | |
| Gyventojų | 454 | |
 Vikiteka |
Upytė | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Upita, rus. Упита[2][3] | |
Upytė – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, prie kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Upytės Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia (pastatyta 1878 m.), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, yra Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla (yra muziejus, lėlių teatras), biblioteka, paštas (LT-38040), eksperimentinis ūkis. Yra Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis. Upytės linų muziejus įsikūręs Stultiškiuose.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upytės memorialinis draustinis (149 ha) skirtas išsaugoti istoriniu požiūriu vertingą Upytės miestelį su Augustavos ir Upytės buvusių dvarų sodybomis bei piliaviete – Čičinsko kalnu. Piliakalnyje buvo įsikūrusi svarbi gynybinė pilis, o vėliau piliakalnis išgarsėjo padavimais apie nedorą poną Čičinską. Vakaruose teka Vešeta (miestelis išsidėstęs kairiajame krante). Prie Upytės yra Upytės geomorfologinis draustinis (594 ha), įrengtas Upytės tvenkinys.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1208 m. žiemgaliai ir livoniečiai surengė žygį į Upytę ir pralaimėjo. Manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a. vidurio, centras. 1254 m. lotyniškai rašytame vokiečių dokumente apie Žiemgalos padalijimą tarp Rygos arkivyskupo ir Ordino minima Opiten vietovė. XIV a. kovų su Livonijos Ordinu metu Upytė buvo ne tik administracinis, bet ir svarbus gynybinis centras, čia stovėjo Upytės pilis, tapusi kovų su Ordinu centru.
Livonijos kronika mini, kad 1367 m. „magistras nuvedė kariuomenę prieš lietuvius į Upytės žemę, kurią 4 dienas žudymais ir gaisrais niokojo“. 1368 m. Livonijos ordinas niokojo Upytės apylinkes, ėmė į nelaisvę bajorus su šeimynomis. 1378 m. Livonijos magistras „įniršęs išėjo prieš lietuvius, ypač Upytę, kur 9 dienas ir naktis žudė, degino, teriojo ir viską griovė“.
Iš Upytės pilies liko 5 m piliakalnis – Čičinsko kalnas. Vėliau čia įsikūrė Upytės dvaras ir miestelis.
Upytės žemė – Panevėžio apskrities pirmtakė: 1564–1566 m. vykdant teismų ir administracinę reformą buvo įkurtas Upytės pavietas, nors dar prieš tai iš Upytės valsčiaus centro funkcijas perėmė Krekenava, o po minėtų reformų pavieto centru tapo Panevėžys. Tačiau naujai įkurtas pavietas išlaikė Upytės vardą iki pat XIX a., kai buvo suformuota Panevėžio apskritis. 1558–1582 m. ir 1655–1661 m. karų metu miestelis smarkiai nukentėjo. XVIII a. miestelyje įsikūrė sentikiai. XIX a. Upytė – kaimelis Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiuje.[4]
Sovietmečiu buvo Lietuvos žemdirbystės instituto bandymų stoties ir eksperimentinio ūkio gyvenvietė. Stotis buvo linų auginimo mokslinių tyrimų centras.
2004 m. patvirtintas Upytės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIII a. | ? | Upytės žemės centras | |
| 1400–1413 m. | Upytės valsčiaus centras | ||
| 1413–1565 m. | ? | Trakų vaivadija | |
| 1565–1793 m. | ? | Upytės apskritis | |
| 1793–1795 m. | ? | ? | Upytės vaivadija |
| 1795–1796 m. | ? | Upytės apskritis | Vilniaus gubernija |
| 1796–1801 m. | ? | Lietuvos gubernija | |
| 1801–1831 m. | ? | Vilniaus gubernija | |
| 1831–1843 m. | ? | Panevėžio apskritis | |
| 1843–1915 m. | Naujamiesčio valsčius | Kauno gubernija | |
| 1950–1953 m. | Upytės apylinkės centras | Panevėžio rajonas | Šiaulių sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Upytės seniūnijos centras | Panevėžio rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1885 m.*[3] | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 14 | 154 | 247 | 176 | 303 | 500 | ||
| 1983 m.[10] | 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | ||
| 558 | 581 | 594 | 577 | 525 | 454 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Čičinskas (Vladislovas Sicinskis; 1615–1672), Upytės pavieto dvarininkas, vėliau tapęs literatūros personažu
- Ignacas Ivickis (1783-1823), pedagogas, religinis veikėjas
- Ermanas Magonas (1899-1941), karininkas
- Antanas Belazaras (1913–1976), muzikantas
- Jonas Dailidėnas (1953-2024), dailininkas, tapytojas
- Sigita Markevičienė (1962-), lengvaatletė, paraolimpinių žaidynių prizininkė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Упита. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 34А (68) : Углерод — Усилие. С.-Петербургъ, 1902., 849 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 323 psl.
- ↑ Upita (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 813 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Upytė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 607 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Upytė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 560 psl.
- ↑ Upytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 382
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Upytė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 582 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Upytės žemės 750 metų jubiliejus Archyvuota kopija 2005-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- Adomas Mickevičius: „Sustojimas Upytėje“.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
NAUJAMIESTIS – 7 km | PANEVĖŽYS – 12 km Vaišvilčiai – 4 km |
| ||||||||
|
Augustava – 1 km | ||||||||||
| Naujarodžiai – 11 km KREKENAVA – 16 km |
ĖRIŠKIAI – 9 km | Stultiškiai – 2 km ĖRIŠKIAI – 8 km RAMYGALA – 19 km | |||||||||
| ||||||||||||||