Vidmantė Jasukaitytė | |
---|---|
Gimė | 1948 m. liepos 10 d. Pumpučiai, Šiaulių rajonas |
Mirė | 2018 m. liepos 14 d. (70 metų) Klaipėda |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
Tėvas | Kazimieras Jasukaitis (Balčiūnas) |
Motina | Ona Pašviestytė-Jasukaitienė |
Sutuoktinis (-ė) | Vincas Rimgaudas Dineika |
Vaikai | Kęstutis, Vaižgantė Kunigunda, Algirdas |
Veikla | poetė, prozininkė, dramaturgė |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vidmantė Jasukaitytė (1948 m. liepos 10 d. Pumpučiuose, Šiaulių rajonas - 2018 m. liepos 14 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, signatarė.
Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. 1970 m. ištekėjo, 1974 m. pagimdė sūnų, po metų išsiskyrė su vyru. 1981 m. antrą kartą ištekėjo už Vinco Rimgaudo Dineikos (1938–2010), Karolio Dineikos sūnaus. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją, aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė, signatarė.[1][2]
1970 m. pasirodė pirmoji V. Jasukaitytės publikacija, 1976 m. – pirmoji poezijos knyga. Iš viso išleido devynias poezijos knygas („Ugnis, kurią reikia pereiti“, „Taip toli esu“, „Mano broli, žmogau“, „Saulės per daug“, „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“, „Tikrasis nebūties veidas“, „Subačiaus gatvė. Getas“, „La Loba; Kas už nieko“, „Ambra“), dvi apysakų knygas („Stebuklinga patvorių žolė“, „Balandė, kuri lauks“), esė „Golgotos vynuogės“, šešis romanus („Po mūsų nebebus mūsų“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“, „Aš nužudžiau savo dukterį“, „Senis, arba Laiškai Antikristui“, „Kaip mes mokėmės mirti“). 1988 m. pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“ (rež. Gytis Lukšas). 2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride.
Rašė savaitraščiui „Karštas komentaras“, kuriame turėjo savo skyrelį. Nuo 1979 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.[3]