Želva

Šis straipsnis apie miestelį Ukmergės rajone. Apie gyvenvietę Baltarusijoje skaitykite straipsnyje Zelva.

Želva
Želvos bažnyčia ir šventoriaus vartai
Želva
55°13′12″š. pl. 25°05′53″r. ilg. / 55.220°š. pl. 25.098°r. ilg. / 55.220; 25.098 (Želva)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija	Želvos seniūnija
Gyventojų (2021)	364
Vikiteka	Želva
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Žélva Kilmininkas: Žélvos Naudininkas: Žélvai Galininkas: Žélvą Įnagininkas: Žélva Vietininkas: Žélvoje
Istoriniai pavadinimai	rus. Позельва[2][3]

Želva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, šalia kelio  115  Ukmergė–Molėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, veikia Želvos gimnazija, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje.

Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai, prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.

Socialinių paslaugų centras

Etimologija

Seniau vietovė vadinta Pozelwa (Paželviai). Šis vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1582 m., nors Paželvių dvaras minimas dar XV a. Želvos vardas atsirado 1920–1923 m. Lietuvos topografiniuose žemėlapiuose, o gretimas kaimas, kuriame būta dvaro, liko Paželviais.^[4] Miestelio vardas tikriausiai kilęs nuo Želvos upelio, tekančio pro šias vietas, o pastarasis kalbininkų siejamas su būdvardžiais „žalias, žalsvas“.

Istorija

Želva kaip Antazelve minima nuo 1373 m. (Livonijos ordino kronikos). Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to bajorams Blinstrubams iš Tautvilo (valdė bent iki 1882 m.). XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Paželviais. XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Morikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. 1892 m. pastatyta nauja medinė Želvos bažnyčia. XIX a. pabaigoje Želva buvo miestelis Vilkmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiuje.^[5][6]

Iki II pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno 400).

Pokario metais apylinkėse veikė Vyčio apygardos Briedžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų.

2000 m. patvirtintas Želvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Žemaitkiemio valsčius	Ukmergės apskritis
1918–1950 m.	Želvos valsčiaus centras
1950–1955 m.	Želvos apylinkės centras	Smėlių rajonas
1955–1995 m.		Ukmergės rajonas
1995–	Želvos seniūnijos centras	Ukmergės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3]	1898 m.*[2]	1923 m.^sur.[7]	1959 m.^sur.[8]	1970 m.^sur.[9]	1979 m.^sur.[10]
571	750	631	471	348	441
1983 m.[11]	1987 m.[12]	1989 m.^sur.[13]	2001 m.^sur.[14]	2011 m.^sur.[15]	2021 m.^sur.
459	492	522	516	457	364
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Želvos žydų šeimoje gimė Aronas Kliugas (1926–2018), mokslininkas, 1982 m. gavęs Nobelio premiją chemijos srityje. 2005 m. spalio 14 d. čia jam atidengtas paminklas (autorius – V. Ramoška).
• 1980 m. Želvoje gimė skulptorius Vaidotas Ramoška.

Galerija

• 
  Riboženklis
• 
  Centre
• 
  Želvos centras
• 
  Autobusų stotelė

Literatūra

• Kai nebelieka net vardų…: žydų istorijos ir kultūros pėdsakai Želvoje (Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2009. – 36 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-45-9

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Позельва. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 186 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 154 psl.
4. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. // psl. 8
5. Pozelwa (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 899 psl. (lenk.)
6. Pozelwa. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 505 psl. (lenk.)
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Želva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 880 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Želva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 481 psl.
12. Želva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 644
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

• Želva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 505 psl.
• Želvos žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		BALNINKAI – 8 km Paželviai – 1 km	Gruodžiai – 12 km
	Skuoliai – 3 km Liaušiai – 7 km UKMERGĖ – 22 km		Videniškiai – 12 km MOLĖTAI – 21 km
	Mateikiškiai – 3 km Šešuoliai – 10 km	Tolučiai – 7 km Kiaukliai – 12 km	Laumėnai – 6 km Pusnė – 11 km GIEDRAIČIAI – 20 km