Žiponas
Žiponas (lenk. żupan, ukr. жупан) – ilgas susagstomas viršutinis drabužis, puspaltis, dėvėtas kilmingųjų luomo atstovų Lenkijos karalystėje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir vėliau Abiejų Tautų Respublikoje. Įprasta vyrų apranga, buvusi populiari nuo XVI a. pradžios iki XVIII a. vidurio. Žiponus nešiojo vyrai iš visų socialinių sluoksnių, tačiau turtingų bajorų (šlėktų) apranga buvo pasiūta iš brangesnių ir spalvingų medžiagų. Žemesnio rango asmenys rinkosi mažiau spalvingą, prastesnės medžiagos aprangą dėl teisinių apribojimų, didesnių išlaidų. Šiuo metu žiponas išlikęs kaip lenkų ir ukrainiečių tautinių kostiumų dalis. Įvairios žipono atmainos, dėvėtos valstiečių XIX a. (pavyzdžiui, sermėga, trinyčiai), yra lietuvių vyrų tautinio kostiumo dalis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą žiponas paminėtas 1393 m., tačiau kaip nacionalinis vyrų drabužis prigijo palaipsniui XVI a., iš pradžių tarp diduomenės, vėliau ir tarp kitų sluoksnių. Tai buvo ilgas drabužis, priekyje atviras, ilgomis rankovėmis ir eile sagų (vėliau dažniausiai dekoratyvinių sagų, vadintų guzy), o nuo 1570 m. ir su apykakle. Drabužio išvaizda beveik nekito, išskyrus apykaklių dydį ir formą. Iki 1660–ųjų apykaklės buvo aukštos, po to darėsi žemesnės, su apvalintais kampais. Žiponas buvo viršutinis drabužis, pasiūtas iš tvirto audinio arba vilnos ir dažnai pamuštas kailiu, sujuostas diržu, o jeigu jis buvo bajoro, tai ant jo kabojo kardas. Vėliau žiponas tapo lengvesnis, ant jo buvo užsivelkamas kontušas, apsijuosiama kontušo juosta. Neturtingiems bajorams, prastuomenei žiponas buvo viršutinis drabužis, o tarp didikų buvo madinga ant žipono užsivilkti kontušą, deliją ar kitą panašų rūbą.
Po 1680–ųjų žiponą tapo įprasta dėvėti po kontušu. Toks dviejų drabužių derinys iki XIX a. vidurio prigijo tarp Ukrainos kazokų ir kaip lenkų tautinis kostiumas .
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių tarmėse dar vartojama žiuponas, župonas, pasitaiko ir kai kuriose latvių tarmėse zupāns, župāns. Į slavų kalbas, manoma, pateko iš italų kalbos, kur giuppone, giubbone yra ‘vyriškas drabužis iš grubios medžiagos, palaidinis’, giuppa, giubba – ‘švarkas; palaidinis’. Italai šį žodį gavo iš arabų kalbos. Plg. arabų gubba ‘viršutinis drabužis ilgomis rankovėmis’. Į lenkų kalbą žodis atėjo XVI a., ir jau nuo to paties amžiaus šis drabužis fiksuojamas Lietuvos inventoriuose.[1]
Lietuvoje „žiponu“ vadinamas švarkelis, švarkas (ir moterų, ir vyrų drabužis).[2]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Turnau I. European occupational dress from the fourteenth to the eighteenth century, translated by Izabela Szymańska. Institute of the Archaeology and Ethnology, Polish Academy of Sciences, Warsaw. ISBN 83-85463-26-7