Antanas Juozapavičius

Antanas Juozapavičius
Gimė 1894 m. vasario 13 d.
Švokštonių dvaras, Vaškų valsčius
Mirė 1919 m. vasario 13 d. (25 metai)
Alytus
Tėvas Juozapas Juozapavičius
Motina Marijona Juozapavičienė
Veikla karininkas
Žymūs apdovanojimai

1922 m. Vyčio Kryžiaus ordinas

Paminklinis akmuo Juozapinės kalno papėdėje

Antanas Juozapavičius (1894 m. vasario 13 d. Švokštonių dvaras, Vaškų valsčius – 1919 m. vasario 13 d. Alytuje) – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. pradėjo lankyti liaudies mokyklą Rygoje, 1905 m. – Aleksandro gimnaziją, tačiau, baigęs penkias klases, iš jos pašalintas kaip „maištininkas“. Tartu įgijo provizoriaus specialybę, pagal kurią iki 1914 m. dirbo Rygos ir Tartu vaistinėse.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui savanoriu stojo į Rusijos imperijos kariuomenės 57-tą pulką Tverėje. Po poros mėnesių nusiųstas į karo mokyklą. Baigęs Maskvos praporščikų, 1916 m. ir Gatčinos kulkosvaidininkų mokyklą tapo karininku, grįžo į savo pulką. 1916 m. pabaigoje, kaip mokantį latvių kalbą, jo prašymu perkėlė į 6-ąjį Tukumo latvių pulką. Kautynėse su vokiečiais prie Rygos buvo sužeistas, gydėsi Rygoje. Už narsumą gavo Šv. Onos ketvirtojo laipsnio ordiną.

Išėjęs iš ligoninės dalyvavo 1917 m. birželio mėn. Smolenske susikūrusioje lietuvių karinių dalinių organizavimo komisijoje. 1917 m. lapkričio 26 d. Ypatingojo lietuvių bataliono 4-osios kuopos vadas, kurį laiką ėjo Atskirojo lietuvių bataliono vado pareigas. 1918 m. kovo 15 d. batalionas buvo išformuotas.

1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio 24 d. krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro adjutantas.[1] Vėliau paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką, kuris 1918 m. gruodžio 18 d. perdislokuotas iš Vilniaus į Alytų. 1919 m. vasario 3 d., kai buvo atšauktas pulko vadas Jonas Galvydis-Bykauskas ir su jo vadovavimo metodais nesutikęs karininkas Kazys Ladiga, laikinai paskirtas pulko vadu.

Alytaus panorama. Kairėje – 1909 m. statytas medinis tiltas, kuris 1915 m. buvo susprogdintas, bet Vokietijos kariuomenės inžinierinių dalinių per keletą mėnesių atstatytas. 1919 m. vasario 13 d. ant šio tilto žuvo Antanas Juozapavičius.

Žuvo Alytaus kautynių metu, savo 25-ojo gimtadienio rytą ant Alytaus tilto, pulkui traukiantis nuo puolančių Raudonosios armijos dalinių, kai sąjungininkai vokiečiai netikėtai paliko frontą.[2] 1919 m. vasario 14 d. palaidotas Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje. 1919 m. balandžio 28 d. iškilmingai perlaidotas Alytaus miesto kapinėse, prie Šv. Angelų sargų bažnyčios.

Atminimo įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ http://ieskok.penki.lt/Default.aspx?Lang=LT&Element=WhoIsWho&Who=Show&TopicID=153&ID=410
  2. ↑ Antanas Juozapavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  3. ↑ Antanas Juozapavičius - pirmasis karininkas, žuvęs už Lietuvą, 2009-02-13 Archyvuota kopija 2014-02-01 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/istorijos-puslapis/prisiminkime-antana-juozapaviciu/ Archyvuota kopija 2009-11-30 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Petras Biržys. Karininkas Antanas Juozapavičius, 1923 m.
  • Karolis Dineika. Lietuvos karžygys Antanas Juozapavičius, 1926 m.
  • Karininkas Antanas Juozapavičius, 1894 02 13 – 1919 02 13 (sud. Jonas Aničas). – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius: LR krašto apsaugos ministerija, 2004. – 124 p.: iliustr. – ISBN 9986-738-58-X