Antanas Karoblis | |
---|---|
Gimė | 1940 m. rugpjūčio 17 d. Daujėnai, Biržų apskritis |
Mirė | 2007 m. birželio 19 d. (66 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Tėvas | Jonas Karoblis |
Motina | Ona Tekutytė-Karoblienė |
Sutuoktinis (-ė) | Daiva Dragašiūtė-Karoblienė |
Vaikai | Remigijus, Erika, Aistė |
Veikla | matematikas, pedagogas, politinis veikėjas |
Partija | 1998 m. LSDP |
Alma mater | 1966 m. Vilniaus universitetas |
Antanas Karoblis (1940 m. rugpjūčio 17 d. Daujėnuose, Biržų apskritis – 2007 m. birželio 19 d. Kaune) – matematikas, pedagogas, tikimybių teorijos tyrinėtojas, Lietuvos visuomenės bei politinis veikėjas.
1946–1947 m. mokėsi Daujėnų pradžios mokykloje, 1951–1957 m. Joniškėlio vidurinėje mokykloje, pašalintas už antisovietinę veiklą.[1] 1957–1958 m. mokėsi Panevėžio neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje. Jo nepriėmė studijuoti į Vilniaus universitetą (VU), todėl nuslėpė biografinius duomenis ir 1958 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, iš kurio po dviejų mėnesių buvo pašalintas.
1959–1961 m. Purvių-Guodžių durpyno (Biržų rajonas), Pasvalio melioracijos statybos valdybos darbininkas. 1960 m. Žaidelių septynmetės mokyklos mokytojas. 1960–1966 m. neakivaizdiniu būdu studijavo VU Matematikos fakultete. 1961 m. Palėvenėlės kultūros namų direktorius, 1962–1967 m. Radviliškio rajono Vėriškių aštuonmetės, Grinkiškio vidurinės mokyklų mokytojas.
1967–1969 m. Kauno politechnikos instituto (KPI) asistentas. 1970–1973 m. mokėsi VU aspirantūroje, fizikos matematikos mokslų daktaras.[2] 1973–1990 m. KPI vyr. dėstytojas, docentas. 1989 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo bei visuomeninio judėjimo „Sambūris“ atkūrimo iniciatorius. 1989–1991 m. VDU prorektorius, nuo 1993 m. VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros docentas, 1989–1998 m. VDU Senato narys.
1988–1992 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno tarybos narys, KPI Sąjūdžio tarybos pirmininkas. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. 1992, 1996, 2000 m. nesėkmingai balotiravosi į LR Seimo narius.[3] 1995 m. kartu su bendraminčiais įkūrė visuomeninį judėjimą – Lietuvos sambūrį, deja, po dvejų metų dėl finansinių sunkumų judėjimo veikla nutrūko. 2000–2003 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos ir rajono valdybos narys.
Nuo 1998 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 2000–2001 m. Kauno rajono skyriaus pirmininkas, LSDP tarybos narys. Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo kancleris.
Tikimybių teorijos ir matematinės statistikos mokslinių straipsnių ir straipsnių periodikoje autorius. Metodinių mokymo priemonių funkcinės analizės, tikimybių teorijos ir atsitiktinių procesų klausimais bendraautoris. Periodinėje spaudoje yra paskelbęs straipsnių politikos, ekonomikos bei teisės temomis. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.