Ivanas Danilovičius | |
---|---|
Danilovičiai | |
Sasas (herbas) | |
Gimė | 1570 m. |
Mirė | 1628 m. (~58 metai) |
Tėvas | Stanislovas Danilovičius |
Motina | Kotryna Tarlaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Kotryna Krasickaitė, Sofija Žolkevskaitė |
Vaikai | Kotryna, Dorotė Magdalena, Marcijana, Stanislovas, Jonas, Sofija Teofilė |
Ivanas Danilovičius (lenk. Jan Daniłowicz, ukr. Ян (Іван) Данилович; 1570?–1628) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Rusios vaivada (1613–1628 m.), Lvovo kaštelionas nuo 1612 metų, Karūnos didysis raikytojas nuo 1600 metų, Karūnos didysis pataurininkas, Belzo medžioklis, Belzo, Busko, Korsunės ir Čyhyryno seniūnas.
Kilo iš senos Danilovičių giminės, Juodojoje Rusioje žinomos nuo Danielio Haličiečio laikų.[1] Herbo „Sas“ savininkas. Lvovo vėliavininko Stanislovo Danilovičiaus (apie 1520–1577) ir Kotrynos Tarlaitės (apie 1535–1582/1583) jaunesnysis sūnus.
Jaunystėje kariavo su Krymo totoriais. 1594–1596 m. dalyvavo Kazokų ir valstiečių sukilime vadovaujant Severinui Nalivaiko. Buvo Lietuvos–Lenkijos valdovės Onos Habsburgaitės raikytoju. Antikarališko rokošo, vadovaujant Mikalojaus Zebžidovskiui, metu (1606–1609) Ivanas Danilovičius buvo tarpininku sudarant sutartį Janovce.
Savo kazokų šimtininkui Mykolui Chmelnickiui (Bogdano Cmelnickiio tėvui) padovanojo Subotovo kaimą.[2],
1616 m. įkūrė Krylovo miestą. 1625 m. dalyvavo Kurukovo mūšyje.
Buvo vedęs du kartus. 1594 metais pirma santuoka buvo su Kotryna Krasickaite, su kuria turėjo tris dukteris. 1605 metais vedė antrą kartą Sofiją Žolkevskaitę (apie 1590–1634), Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkevskio ir Reginos Herburt dukterį.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Stanislavas Golskis |
Rusios vaivada 1613–1628 |
Po to: Stanislavas Liubomirskis |