Marian Kukiel

Marian Kukiel
Marian Kukiel
Gimė 1885 m. gegužės 15 d.
Dąbrowa Tarnowska Mažosios Lenkijos vaivadija
Mirė 1973 m. rugpjūčio 15 d. (1787 metai)
Londonas
Veikla Lenkijos karinis veikėjas, karo istorikas, habilituotas daktaras, generolas leitenantas.
Žymūs apdovanojimai
Znak oficerski "Parasol"
Znak oficerski "Parasol"
Krzyż Srebrny Orderu Wojennego Virtuti Militari
Krzyż Srebrny Orderu Wojennego Virtuti Militari
Krzyż Komandorski Orderu Odrodzenia Polski
Krzyż Komandorski Orderu Odrodzenia Polski
Krzyż Walecznych (czterokrotnie)
Krzyż Walecznych (czterokrotnie)
Złoty Krzyż Zasługi z Mieczami
Złoty Krzyż Zasługi z Mieczami
Vikiteka Marian Kukiel

Marianas Vlodzimežas Kukelis (lenk. Marian Włodzimierz Kukiel, 1885 m. gegužės 15 d. Dąbrowa Tarnowska Mažosios Lenkijos vaivadija – 1973 m. rugpjūčio 15 d. Londonas) – Lenkijos karinis veikėjas, karo istorikas, habilituotas daktaras, generolas leitenantas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Marianas Kukelis iš kairės

Nuo 1915 m. tarnavo lenkų legionuose, nuo 1919 m. gegužės mėn. Lenkijos Generalinio štabo karo mokyklos komendanto pavaduotojas. 1919-1921 m. per Lenkijos-Sovietų Rusijos karą pėstininkų pulko, brigados vadas. Nuo 1921 m. dirbo Lenkijos karo ministerijoje. 1923-1925 m. divizijos vadas, 1923 m. generolas leitenantas. Su kitais įkūrė Generalinio štabo Istorijos biurą, 1923-1926 m. jo vadovas. Po 1926 m. gegužės perversmo rėmė Lenkijos vyriausybę, iš kariuomenės pasitraukė, dirbo Jogailos universitete. 1927 m. habilituotas istorijos daktaras. 1930-1939 m. Krokuvos Čartoriskių bibliotekos ir muziejaus direktorius. 1937 m. Lenkų mokslų akademijos narys.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m. spalio mėn. pasitraukė į Prancūziją. Lenkijos vyriausybės emigracijoje karo ministro pavaduotojas, 1940 m. divizijos generolas. 1942-1949 m. nacionalinės gynybos ministras. 1943 m. balandžio mėn. iš Vokietijos vyriausybės pranešimo sužinojęs apie Katynėje sušaudytus lenkų karininkus, išspausdino apie tai komunikatą ir kreipėsi į Tarptautinį Raudonąjį Kryžių. Su kitais 1945 m. Londone įkūrė generolo Vladislavo Sikorskio istorijos institutą, 1946-1973 m. jo direktorius, 1951-1966 m. valdybos pirmininkas. Su kitais 1946 m. įkūrė Lenkų mokslo draugiją , 1947 m. įsteigė istorijos žurnalą „Teka Historyczny“, 1950 m. įkūrė Lenkų universitetą emigracijoje.[1]

Tyrė XVIII a. – XX a. politikos ir karo istorijos temas.

Bibliografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Wojny Napoleońskie, Warszawa: Kurpisz 1927
  2. Bitwa warszawska, Warszawa: Polski Instytut Wydawniczy 2005.
  3. Dzieje oręża polskiego w epoce napoleońskiej, Poznań: Zdzisław Rzepecki i Ska 1912.
  4. Dzieje polityczne Europy od rewolucji francuskiej, Londyn: Puls 1992.
  5. Dzieje Polski porozbiorowe, Londyn: Puls 1993.
  6. Generał Sikorski : żołnierz i mąż stanu Polski walczącej, [Szczecin]: Suplement 1981.
  7. Od Wielkiej Rewolucji do wojny światowej, Poznań: Kurpisz 1999.
  8. Wojna 1812 roku, Poznań : Kurpisz 1999.
  9. Zarys historii wojskowości w Polsce, : Kurpisz, Poznań 2006

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Marianas Kukelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 204 psl.
  • J. Zuziak General Marian Kukieł 1885–1973 – Żołnierz, historyk, polityk. Pruszków 1997.