Žygaičiai | ||
---|---|---|
55°18′43″š. pl. 22°01′55″r. ilg. / 55.312°š. pl. 22.032°r. ilg. | ||
Apskritis | Tauragės apskritis | |
Savivaldybė | Tauragės rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Žygaičių seniūnija | |
Gyventojų | 426 | |
Vikiteka | Žygaičiai | |
Žygaičiai – miestelis Tauragės rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie kelio 199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1861 m.), Žygaičių gimnazija, biblioteka, paštas (LT-73017), bendruomenės centras (kaimo bendruomenė „Žygava“). Žygaičiuose buvęs 1893 m. statytas koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Šv. Jurgio skulptūra. Dabar miestelyje yra kitas koplytstulpis su to paties šventojo skulptūra, 1987 m. jis atnaujintas. Žygaičių pakraštyje yra 1936 m. statyta trikampio plano koplytėlė su trimis nišomis. Miestelyje yra XIX a. pirmoje pusėje įkurtos Žygaičių kapinės.
Pro miestelį teka Ežeruona (didžiausias dešinysis Jūros intakas), čia į ją įteka kairysis intakas Balčia. Žygaičių dalis į šiaurę nuo Balčios paprastai vadinama Žygaičių kaimu (tarmiškai „soda“), o dalis piečiau – miesteliu. Pagal LSSR administracinį suskirstymą tai buvo Žygaičių kaimas ir Žygaičių miestelis.
Žygaičiai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Žygaitis.[2]
Žygaičiai minimi nuo 1561 m., tada kaimui priklausė 17 valakų žemės, jame buvo 15 kiemų ir viena smuklė. Pirmoji medinė Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1608 m.,[3] antroji, taip pat medinė, pastatyta 1785 m., kurią XIX a. viduryje sudegino žaibas, o 1861 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.
1863 m. įkurta valdiška pradžios mokykla, joje mokėsi 58 vaikai. Spaudos draudimo laikotarpiu Žygaičiai, būdami pasienio gyvenviete, buvo svarbus knygų gabenimo centras – knygos iš Tilžės gabenamos čia, laikomos kunigo Norvaišos namuose ir toliau gabenamos į Kauną bei kitur. XIX a. pabaigoje Žygaičiai buvo kaimas Raseinių apskrities Sartininkų valsčiuje.[4]
XX a. tarpukariu Žygaičiai buvo valsčiaus centras (1937–1950 m.), veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, šaulių, pavasarininkų, Lietuvos tautininkų sąjungos, Jaunosios Lietuvos skyriai.[5] 1931 m. vasarą prie Ežeruonos upelio gyvuliai, eidami į upelį gerti vandens, nuspardė krantą ir ties Žygaičių klebonija po liūties klebonas aptiko skulptūrą, kuri pavadinta „Žygaičių liūtu“ (pagaminta 1231 m., saugoma Čiurlionio dailės muziejuje.[6]
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
LTSR metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2005 m. patvirtintas Žygaičių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Sartininkų valsčius | Raseinių apskritis |
1919–1937 m. | Tauragės apskritis | |
1937–1950 m. | Žygaičių valsčiaus centras | |
1950–1995 m. | Žygaičių apylinkės centras | Tauragės rajonas |
1995– | Žygaičių seniūnijos centras | Tauragės rajono savivaldybė |
1640 ir 1738 m. Žygaičiuose gyveno tik 5 šeimos, 1866 m. – 205 gyventojai. 1923 m. kaime buvo 298 gyventojai, 43 sodybos, nebuvo žydų, kelios parduotuvės ir amatų dirbtuvės, smulkaus kredito draugija. Gyvenvietės planas – linijinis.
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m. | ||||||||
1866 m. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1983 m.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
205 | 245 | 298 | 357 | 465 | 598 | 597 | ||
1987 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 1992 m. | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
711 | 665 | 670 | 643 | 542 | 426 | - | ||
|
Miestelyje, Ežeruonos pakrantėje, 1932 m. rastas lobis[18] – puodas su sidabriniais ir variniais pinigais. Viena moneta buvo Vladislavo IV (1647 m.), viena – 1626 m. Zalcburgo taleris, likusios – lenkiškos ir lietuviškos.
Šalia statomos klebonijos buvo rasta akmeninė liūto skulptūrėlė. Taip pat Žygaičių apylinkėse rastas žalvarinis baltiško tipo įmovinis kirvis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Visbarai – 9 km | |||||||||||
VAINUTAS – 14 km Draudeniai – 3 km |
|
||||||||||
Aukštupiai – 6 km TAURAGĖ – 22 km |
|