Panoteriai

Panoteriai
Panoterių bažnyčia
Panoteriai
55°11′49″š. pl. 24°25′44″r. ilg. / 55.197°š. pl. 24.429°r. ilg. / 55.197; 24.429 (Panoteriai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija	Šilų seniūnija
Gyventojų (2021)	321
Vikiteka	Panoteriai
Vietovardžio kirčiavimas (3^4b kirčiuotė) [1] Vardininkas: Panoteriaĩ Kilmininkas: Panoterių̃ Naudininkas: Panoteriáms Galininkas: Pãnoterius Įnagininkas: Panoteriaĩs Vietininkas: Panoteriuosè

Panoteriai – miestelis šiaurės rytinėje Jonavos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietus nuo kelio  145  Kėdainiai–Šėta–Ukmergė . Seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Veikia biblioteka, paštas (LT-55085), kultūros centras, Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, ambulatorija, žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“.

Bendruomenės namai

Etimologija

Panoteriai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Notera.

Anot padavimo, vietovė pavadinta pono Taro garbei, kuris senovėje šioje vietoje vadovavo kovoms su kryžiuočiais.^[2]

Geografija

Ambulatorija, biblioteka

Poilsio vieta

Įsikūręs dešiniajame Noteros upelio krante, į šiaurę nuo Bareišių miško. Pietvakarinėje dalyje iškastas Panoterių prūdas.

Istorija

Vietovė žinoma nuo 1441 m., priklausė Siesikų dvarui ir parapijai. 1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų klebonijai Panoteriuose žemės sklypą, kuriame pastatė koplyčią. Nuo XVI–XVII a. minimas Panoterių dvaras. XVI a. 2-ojoje pusėje – XVIII a. pradžioje koplyčia buvo paversta reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. sudegė. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XIX a. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (lenk. Kaplice, Kaplica).

Panoterių kaimas, Koplyčių dvaras ir miestelis XIX a. žemėlapyje

XIX a. dvarui priklausė 10 valakų (apie 210 ha) žemės, o jį valdė bajorai Domeikos. Šalia plytėjo buvo Jonavos valsčiaus Panoterių kaimas, kuriame 1859 m. buvo 6 dūmai.^[3] Greta koplyčios XIX a. susiformavo miestelis, iki XX a. vadintas Koplyčiomis. 1864 m. koplyčia atnaujinta ir praplėsta.

1918 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1919 m. – Panoterių valsčius ir Panoterių seniūnija. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba, miestelyje – 20, o dvare – 3 kiemai.^[4] Lietuvos žemės reformos metu kaimas ir dvaras buvo prijungti prie miestelio. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vartotojų kooperatyvas „Aušra“, smulkaus kredito draugija, pora krautuvių.

II pasaulinio karo metu sudegė bažnyčia, 1946 m. maldos namai įrengti gyvenamajame name. 1944 m. rugsėjo 1 d. atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo vidurine mokykla. Nuo 1949 m. miestelis buvo „Aušros“, vėliau – Panoterių kolūkio centrinė gyvenvietė.

1992 m. įkurta Panoterių žemės ūkio bendrovė, 1994 m. pastatyta nauja, mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2016 m. patvirtintas Panoterių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Jonavos valsčius	Kauno apskritis
1919–1940, 1941–1944 m.	Panoterių seniūnijos centras, Panoterių valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Panoterių apylinkės centras, Panoterių valsčiaus centras
1950–1955 m.	Panoterių apylinkės centras	Ukmergės rajonas
1955–1962 m.		Jonavos rajonas
1962–1963 m.		Ukmergės rajonas
1963–1965 m.	Markutiškių apylinkė
1965–1976 m.	Jonavos rajonas
1976–1995 m.		Šilų apylinkė
1995–2009 m.	Šilų seniūnija	Jonavos rajono savivaldybė
2009–	Panoterių seniūnaitijos centras, Šilų seniūnija

Kultūros centras

Panoterių kultūros centrui priklauso satyrinė humoro grupė „Liktarna“ (režisierė J. Adomaitienė). Kolektyvas turi 10 narių, koncertuoja Jonavos rajono kultūros centruose, įmonėse ir organizacijose, dalyvauja įvairiose rajoninėse šventėse, Jonavos bei Kauno apskrities rudens mugėse, kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūriniuose renginiuose.

Kultūros centre rengiamas regioninis kaimo teatrų mėgėjų festivalis „Tėviškės pastogėj“, skirtas kraštiečio, poeto, dramaturgo Petro Vaičiūno (1890–1959) gimimo metinėms paminėti (liepos mėn.). Kultūros centro darbuotojos organizuoja tradicines kalendorines Trijų Karalių, Užgavėnių, Joninių, Sekminių ir Kalėdų šventes. Tradicija tapo kaimo šventė „Čia mes, čia – mūsų žemė”, Motinos dienos minėjimas, Vaikystės šventė, skirta vaikų gynimo dienai, sportinė-pramoginė vasaros pabaigos šventė jaunimui, liaudiškos gegužinės, „Kaimynėli, sveikas būk“ ir įvairūs kiti renginiai vaikams, jaunimui ir bendrai auditorijai.

Kultūros centre gyvuoja folklorinis ansamblis „Vosilkėliai“ , kuriam vadovauja muzikos mokytoja E. Veselkienė.

Kultūros paveldas

• Paveikslas „Šv. Juozapas“ (XIX a.; aliejus, drobė; autorius nenustatytas);^[5]
• Varpas (XIX a.; metalas; autorius nenustatytas).^[5]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m.	1903 m.	1914 m.	1923 m.^sur.[6]	1959 m.^sur.[7]	1970 m.^sur.[8]
60	172	190	242	238	254
1979 m.^sur.[9]	1986 m.[10]	1989 m.^sur.[11]	2001 m.^sur.[12]	2011 m.^sur.[13]	2021 m.^sur.
332	390	394	399	360	321
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Gyveno (gyvena)

• Iki 1863 m. – Ignotas Smilgevičius, kunigas, tremtinys, už pasisakymus prieš rusišką mokyklą 1863 m. ištremtas į Permės, o po amnestijos 1872 m. perkeltas į Kuršo guberniją.
• 1930–1934 m. – Juozas Šibaila (1905–1953), Lietuvos pedagogas, rezistencinio judėjimo organizatorius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko padėjėjas.^[14]
• Kazimieras Juška (1914 - 1995), nepriklausomos Lietuvos karo lakūnas, pedagogas, ilgametis Panoterių vidurinės mokyklos mokytojas.
• Nuo 1973 m. – Vytautas Kazimieras Pesliakas (1937–), kunigas altarista, ilgametis Panoterių parapijos administratorius (1973–2009 m.) ir naujosios bažnyčios statytojas, Kauno arkivyskupijos Kredito unijos Paskolų komiteto pirmininkas.^[15]

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Panoteriai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 548 psl.
3. Kaplice (1, 2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 824 psl. (lenk.)
4. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 499–500
5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 620
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Panoteriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 759 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Kazys Misius ir kt. Panoteriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 299
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas Archyvuota kopija 2009-04-30 iš Wayback Machine projekto.
15. Anykštėnų biografijų žinynas: Vytautas Kazimieras Pesliakas

Nuorodos

• Panoteriai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 548 psl.
• Panoteriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 299
• Apylinkės ir istorija Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Kultūros vertybių registras: Paveikslas „Šv. Juozapas“
• Kultūros vertybių registras: Varpas

Aplinkinės gyvenvietės
	BUKONYS – 8 km Mankūnai	Gudoniai	SIESIKAI – 12 km Tarakėliai – 4 km
	Milagainiai – 4 km ŽEIMIAI – 13 km		Piliakalniai
	Šemetiškiai ŠILAI – 10 km JONAVA – 19 km		Pageležiai – 9 km