Povilas Vaitonis

Povilas Vaitonis
Pilnas vardasPovilas Vaitonis
ŠalisLietuva Lietuva
Kanada Kanada
Gimė1911 m. rugpjūčio 15 d.
Užpaliai, Kauno gub.
Rusijos vėliava Rusijos imp.
Mirė1983 m. balandžio 23 d. (71 metai)
Hamiltonas, Kanados vėliava Kanada
Titulastarptautinis meistras (IM)

Povilas (Paul) Vaitonis (1911 m. rugpjūčio 15 d. Užpaliuose – 1983 m. balandžio 23 d. Hamiltone, Kanadoje) – Lietuvos ir Kanados šachmatininkas, tarptautinis meistras, keliskart Lietuvos ir Kanados čempionas bei šachmatų olimpietis. Prieškaryje taip pat 3 kartus tapo Lietuvos šuolių su kartimi čempionu.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P. Vaitonis gimė išsimokslinusio ūkininko šeimoje. Nuo 5 metų buvo mokomas žaisti šachmatais, vėliau pradėjo žaisti mokyklos turnyruose. Jam sekėsi kelios sporto šakose (kiekvienoje jų ne vieną sykį kartu su komandomis iš Lietuvos dalyvavo Baltijos šalių žaidynėse) – krepšinis, futbolas (gynė Lietuvos rinktinės garbę), tenisas, badmintonas ir šuoliai į aukštį su kartimi. Pradėjęs bakalauro studijas Kauno universiteto Humanitariniame fakultete, ėmė žaisti šachmatais aukštesniu lygiu. 1931 m. jis laimėjo savo Universiteto šachmatų turnyrą, 1932 m. iškovojo Kauno miesto čempiono titulą. Vėliau P. Vaitonis tęsė magistro studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Sėkmingai žaidė Lietuvos šachmatų čempionatuose, Lietuvos komandos sudėtyje dalyvavo šachmatų olimpiadose užsienyje.

Antrojo pasaulinio karo metu artėjant Raudonajai Armijai, 1943/44 m., su pabėgėlių banga pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, kad išvengti galimų represijų. Paliko Lietuvą patekdamas per Baltijos jūrą į Švediją. Čia sutiko savo būsimąją žmoną Magdaleną. Sukūrę šeimą jie žadėjo čia apsistoti laikinai ir Lietuvai išsilaisvinus sugrįžti į tėvynę, tačiau 1949 m. jiedu su ten gimusia dukrele Danute atvyko į Kanadą, apsigyveno Hamiltone (Ontarijo prov.). Pradėjo dirbti paprastu darbininku, tačiau labai greitai gavo geresnį darbą. Baigęs apskaitos kursus bei McMaster universitete įgijęs ekonomikos ir politikos bakalauro laipsnį, P. Vaitonis 24 metus dirbo buhalteriu „Bell Thread“ kompanijoje. Prieš išeidamas į pensiją, sulaukęs 70-ies, jis buvo lietuvių kredito kooperatyvo „Talka“ vadovas. Visą tą laiką aktyviai žaidė šachmatais, atstovavo Kanadai.

P. Vaitonis buvo vedęs. Žmona Magdalena Martinkutė, vaikai Danutė (Donna), Vida, Nijolė, Rūta, Džina (Gina), Algis.

Lengvaatlečio pasiekimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P. Vaitonio rezultatai Lietuvos lengvosios atletikos čempionatuose (šuolių su kartimi rungtyje):[1]

  • 1933 m. rugsėjo 9-10 d.: Kaunas - 1 vieta (3,35 m)
  • 1934 m. rugpjūčio 25-26 d.: Klaipėda - 1 vieta (3,26 m)
  • 1936 m. liepos 25-26 d.: Klaipėda - 1 vieta (3,12 m)
  • 1937 m. rugpjūčio 21-22 d.: Kaunas - 2 vieta (3,30 m)

Visais atvejais P. Vaitonis buvo Lietuvos gimnastikos sporto federacijos (LGSF) narys.

Šachmatininko karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šachmatų olimpiadose

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P. Vaitonis žaidė už Lietuvą keturiose oficialiose ir vienoje neoficialioje šachmatų olimpiadoje:

  • 1933 m. liepos mėn.: žaidė 5-joje šachmatų olimpiadoje Folkstone prie antros lentos (+5 –5 =2).
  • 1935 rugpjūčio mėn.: žaidė 6-joje šachmatų olimpiadoje Varšuvoje prie ketvirtos lentos (+5 –5 =3).
  • 1936 rugpjūčio/rugsėjo mėn.: žaidė 3-joje neoficialioje šachmatų olimpiadoje Miunchene prie trečios lentos (+12 –6 =2).
  • 1937 m. liepos/rugpjūčio mėn.: žaidė 7-joje šachmatų olimpiadoje Stokholme prie antros lentos (+8 –5 =5).
  • 1939 m. liepos/rugpjūčio mėn.: žaidė 8-joje šachmatų olimpiadoje Buenos Airėse prie antros lentos (+6 –8 =6).

Šiose olimpiadose pasiektas bendras rezultatas sudarė +36 -29 =18. P. Vaitonis pirmasis panaudojo Benko gambitą (1.d4 Nf6 2.c4 c5 3.d5 b5) žaidime prieš Thorvaldsoną 1936 m. neoficialioje šachmatų olimpiadoje Miunchene.

Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1931 iki 1941 m. Lietuvos šachmatų čempionatai vykdavo dviem etapais: pretendentų turnyras, kurio pirmos vietos laimėtojas žaisdavo mačą dėl absoliutaus čempiono vardo su tuometiniu Lietuvos absoliučiu čempionu. P. Vaitonis laimėjo tris pretendentų turnyrus (1934, 1937 ir 1938 m.). Žaidė dėl absoliutaus čempiono titulo mačą tris kartus ir visus juos pralaimėjo prieš Vladą Mikėną: 1934 m. (2 : 6), 1937 m. (4,5 : 5,5) ir 1938 m. (3 : 9).

1931 m. pretendentų turnyre jis buvo 5-tas, 1932 m. - 2-as, 1935 m. - 4-tas., 1936 m. turnyras nebuvo baigtas, mačas nebuvo žaidžiamas. Apie 1939 ir 1940 m. turnyrus žinių nepateikiama.[2] Nuo 1941 m. mačai buvo panaikinti, ir turnyro laimėtojas iš karto tapdavo Lietuvos čempionu. P. Vaitonis 1941 m. buvo 2-as, 1942 m. nedalyvavo. 1943 m. jis buvo 4-tas, o 1944 m. turnyras nebuvo baigtas.[3]

Kanadoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. atvykęs į Kanadą, tęsė šachmatininko karjerą. 1953–1955 m. vedė savaitinį šachmatų skyrelį laikraštyje „The Hamilton Spectator“. 1949 m. užėmė 5 vietą Kanados šachmatų čempionate Arvidoje. 1951 ir 1957 m. laimėjo Kanados pirmenybes Vankuveryje. 1952 m. rugsėjo/spalio mėn. buvo 19–tas 2-ajame Interzonal turnyre Stokholme. Kanados čempionate 1953 m. Vinipege užėmė 3 vietą.

Kanadai atstovavo dviejose šachmatų olimpiadose, kur pasiektas bendras rezultatas sudarė +10 -8 =10:

  • 1954 m. rugsėjo mėn.: žaidė 11-joje šachmatų olimpiadoje Amsterdame prie trečios lentos (+6 –3 =5).
  • 1958 rugsėjo/spalio mėn.: žaidė 13-joje šachmatų olimpiadoje Miunchene prie trečios lentos (+4 –5 =5).

1952 m. jam buvo suteiktas FIDE tarptautinio meistro vardas. 1960–aisiais metais toliau žaidė Kanados pirmenybėse bei atskirose komandose (lietuvių šachmatų klube, McMaster).

Atminimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. liepos 9 d. Toronte įvykusiame Kanados šachmatininkų suvažiavime turnyro metu įvyko oficiali ceremonija, kurioje į Kanados šachmatininkų šlovės muziejų oficialiai P. Vaitonis priimtas kaip pirmasis lietuvis, tapęs tarptautiniu šachmatų meistru.[4] [5]

Žymesnės partijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Bertašius A., Lietuvos sporto žinynas (1919-1940). Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999 m. T.1. P.99-107. (1941-1952 m).
  2. ↑ 1. Bertašius A., Lietuvos sporto žinynas (1919-1940 m.). Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999 m. T.1. P.163-172.
  3. ↑ Bertašius A., Lietuvos sporto žinynas (1941-1952). Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999 m. T.2. P.148-150. (1941-1952).
  4. ↑ http://www.urm.lt/index.php?1539639358[neveikianti nuoroda] 2011 m. Lietuvos ambasada Kanadoje pagerbė P. Vaitonio atminimą
  5. ↑ P. Vaitonio ekspozicija Šachmatų šlovės muziejuje (flickr.com)

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]